Antroji EP sesija „-“ derybos dėl Brexit, kibernetis saugumas, ekonominis moterų įgalinimas

Antrosios rudens sesijos plenarinis posėdis buvo pradėtas pagerbiant teroristinių atakų Marselyje, Kanadoje ir Las Vegase aukas. Posėdžio pirmininkas Antonio Tajani apgailestavo, kad teroristinės atakos tampa nuolatiniu klausimu aptariamu plenarinių posėdžių metu. Jis pažymėjo, kad prievarta ir terorizmas neprivers Europos atsisakyti jos kertinių vertybių.

Nors sesijos  pradžia buvo lydima sukrečiančių savaitgalio įvykių, jos metu spėjome priimti nemažai sprendimų ir aptarti aktualių klausimų. Labai džiaugiuosi, jog šioje sesijoje buvo svarstomi moterų ir vyrų lygybės, smurto prieš moteris viešajame ir privačiame sektoriuose bei seksualinio išnaudojimo kibernetinėje erdvėje klausimai.

Daug dėmesio sulaukė Brexit klausimas. Buvo priimta rezoliucija, kad derybose su Jungtine Karalyste kol kas nepasiekta pakankamai pažangos, kad būtų galima pereiti į kitą derybų etapą. Derybose turės būti parengtas projektas dėl kurio turės pritarti Europos Parlamentas. EP derybų grupės koordinatorius Guy Verhofstadt pabrėžė, kad Parlamento nariai yra ypatingai susirūpinę ne tik dėl Airijos ir Šiaurės Airijos sienos, JK finansinių įsipareigojimų ES, bet ir dėl piliečių teisių Jungtinėje Karalystėje: „Tegu ES piliečiai išlaiko turimas teises JK, o JK piliečiai analogiškai išlaiko savo teises ES. Tai turi būti nedelsiant sutarta”. Esu tikra, kad šis klausimas labai aktualus ir Lietuvos piliečiams gyvenantiems bei dirbantiems Jungtinėje Karalystėje.

Nutarėme, kad ES turi daugiau investuoti į kibernetinį saugumą ir padėti užkirsti kelią išpuoliams. Šią rezoliuciją priimti paskatino gegužės mėnesį įvykęs išpuolis, kai pasitelkus išpirkos reikalaujančią programinę įrangą „WannaCry“ buvo sutrikdyta dešimties tūkstančių kompiuterių veikla beveik 100 šalių. Aš, kaip ir kiti europarlamentarai, savo ruožtu raginu kovoti su seksualine prievarta internete, parengti vaikų teisių apsaugos kibernetinėje erdvėje veiksmų planą ir kuo greičiau pašalinti neteisėtą turinį internete.

Didelė dalis Europos sąjungos piliečių naudojasi oro bendrovės Ryanair paslaugomis, todėl antradienį surengėme diskusiją, kur parlamento nariai išreiškė susirūpinimą dėl atšauktų jau minėtos oro bendrovės skrydžių. ES transporto komisarė pastebėjo, kad atšauktų skrydžių keleiviai negavo reikiamos informacijos apie alternatyvas ir jiems priklausiančias kompensacijas. To pasekoje, dalis europarlamentarų siūlė sugriežtinti baudas savo įsipareigojimų nevykdančioms įmonėms ir atkreipti dėmesį į prastas pigių skrydžių bendrovių darbuotojų darbo sąlygas.

Pritarėme labai svarbiai rezoliucijai dėl moterų įgalinimo ES privačiame ir viešajame sektoriuose. Ši rezoliucija labai svarbi man asmeniškai kaip Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pirmininkei. Rezoliucija teigia, kad moterų dalyvavimas ekonomikoje ir ekonominis įgalėjimas yra itin svarbūs stiprinant jų pagrindines teises, sudarant joms galimybę įgyti ekonominę nepriklausomybę ir daryti įtaką visuomenėje. Rezoliucija ragina užtikrinti visų asmenų lygybę ir nediskriminavimą darbo vietoje, suteikti galimybę dar geriau derinti profesinį ir asmeninį gyvenimus ir skirti vienodus užmokesčius už vienodą vienodos vertės darbą. Šios rezoliucijos priėmimas labai svarbus ir Lietuvos moterims, kurios siekia karjeros ir su ja nori derinti savo asmeninį gyvenimą.

Priėmėme rezoliuciją dėl vaikų santuokų uždraudimo. Kokių kovos su vaikų santuoka veiksmų tiek užsienio valstybėse, tiek ES imasi Europos Komisija ir kaip ji vertina panašių kampanijų poveikį? Šiuos ir kitus mano iškeltus klausimus aptarėme posėdžio metu. Kaip bebūtų keista, nepilnamečių santuokos egzistuoja ne tik trečiose šalyse, bet ir išsivysčiusiose ES valstybėse. 2017 m. birželio mėn. ES pasirašė Stambulo konvenciją, kurioje priverstinė santuoka laikoma smurto prieš moteris forma. Kartu konvencijoje reikalaujama vertimą vaiką tuoktis ir jo išviliojimą į kitą šalį siekiant priversti jį susituokti – laikyti nusikaltimu.

Pritarėme Europos prokuratūros steigimui. Ji kovos su sukčiavimu ir korupcija Europos sąjungos paramos srityje. Lietuva, kartu su dar 20 narių valstybių prisidės prie šios institucijos kūrimo. Prokuratūra galės vykdyti tyrimus visose dalyvaujančiose ES šalyse. Europos prokuratūros steigimo idėja gimė 2014 m. ir visus šiuos metus parlamentas priėmė eilę rezoliucijų.

Numatoma, kad Europos prokuratūros pagrindinis biuras bus Liuksemburge, o valstybės turės paskirti po vieną Europos prokurorą, dirbantį centrinėje būstinėje. Taip pat, narės turės deleguoti prokurorus, kurie dirbs ES valstybėse. Planuojama naujosios institucijos veiklą pradėti 2021 m.

Europos kalėjimai perpildyti ir tai skatina kalinių radikalėjimą. Trečdalyje Europos kalinimo įstaigų kalinių skaičius tebeviršija turimų vietų skaičių. Priėmėme rezoliuciją, kurioje raginame ieškoti įkalinimo alternatyvų. Europarlamentarai kviečia ES valstybes gerinti kalėjimo sąlygas, siekiant apsaugoti kalinių sveikatą, užtikrinti jų veiksmingą reabilitaciją. Įkalinimas turi būti kraštutinė priemonė ir yra ypač netinkamas nepilnamečiams, pensinio amžiaus žmonėms, neįgaliesiems, besilaukiančioms moterims. Europos Parlamentas ragina valstybes skirti pakankamai lėšų kalėjimų atnaujinimui pasinaudojant ES struktūriniais fondais. Rezoliucijoje taip pat raginame gerinti buvusių kalinių reintegraciją į visuomenę ir imtis priemonių palengvinti jiems įsidarbinti.

Taip pat vetavome pesticidų poveikio sveikatai vertinimo išimtis, pritarėme naujoms taisyklėms dėl laivų modernizavimo, diskutavome aktualiais klausimais rengdamiesi spalio 19 – 20 vyksiančiai Europai Tarybai

Europos Parlamento Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pirmininkė

Vilija Blinkevičiūtė


Dar niekas nepaliko komentarų.

Komentuoti

Žinutė