Ūkio ministerija kartu su Lietuvos banku, Finansų ministerija ir UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ pateikė Vyriausybei pasiūlymus kaip skatinti smulkiojo ir vidutiniojo verslo finansavimą. Įgyvendinus pasiūlyme pateiktas naujas priemones smulkiajam ir vidutiniam verslui bus sudarytos sąlygos gauti alternatyvių lėšų verslui plėtoti.
„Smulkusis ir vidutinis verslas yra pagrindinis darbo vietų kūrėjas ir ekonomikos variklis. Reaguodami į Europos Sąjungos mastu išsakytą verslininkų poreikį didinti finansavimo šaltinių įvairovę, pateikėme Vyriausybei naujas ir šiuo metu vystomas smulkiojo ir vidutinio verslo finansavimo priemones, kurių didžioji dalis skatins nukreipti gyventojų privačių santaupų lėšas verslui finansuoti“, – sako ūkio ministras Evaldas Gustas.
Prie finansavimo šaltinių didinimo verslui prisidės 2014–2020 m. laikotarpiu Ūkio ministerijos įgyvendinamos 6 rizikos kapitalo priemonės, kurioms skiriama bendra finansavimo suma sudarys 85,2 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų ir grįžusių finansinių priemonių lėšų. Pritraukę privačias lėšas rizikos kapitalo fondų valdytojai apie 125 mln. eurų investuos į mažųjų ir vidutinių įmonių akcinį ar iš dalies akcinį kapitalą, taip finansuodami verslo plėtrą.
Ūkio ministerija, formuodama naujos rizikos kapitalo priemonės „Ko-investicinis fondas” sąlygas, įvertins galimybę šia priemone paskatinti ir įmonių patekimą į alternatyvią rinką „First North“. Šią rinką pagal Skandinavijos šalių pavyzdį Lietuvoje yra sukūrusi NASDAQ OMX biržų grupė. Pasak ūkio ministro, alternatyvi rinka padės nedidelėms, tačiau greitai augančioms įmonėms maksimaliai išnaudoti verslo finansavimo galimybes ir pritraukti į įmonę plėtrai reikalingas naujas lėšas, esamiems akcininkams išlaikant įmonės kontrolę.
Ūkio ministerija siūlo pakeisti Valstybės skolos įstatymą ir numatyti galimybę garantijų institucijoms teikti garantijas už platesnį spektrą finansinių sandorių, pvz., garantijos faktoringo sandoriams, smulkiojo ir vidutinio verslo leidžiamoms obligacijoms, eksporto kreditų garantijos ir kt. Mažos ir vidutinės įmonės turėtų platesnį pasirinkimą finansuojant verslo plėtrą – pasirinkti konkrečiu atveju įmonei tinkamiausią priemonę.
2014–2020 m. siūloma paskatinti verslo finansavimą, pritraukiant privačias lėšas dviem lygmenimis, t. y. formuoti finansinę priemonę ne tik iš ES fondų lėšų, bet ir pritraukiant kredito įstaigų, pensijų fondų, draudimo bendrovių, kolektyvinio investavimo subjektą, tarptautinių finansų įstaigų lėšas. Suformuotos priemonės lėšos būtų skolinamos verslui per atrinktus finansų tarpininkus tuo pačiu principu, kaip ir pavyzdžiui per Atvirą kreditų fondą – 75 proc. finansinės priemonės lėšų, 25 proc. finansų tarpininko lėšos.
Kadangi viena dažniausiai Europos Sąjungos mastu įvardijamų problemų dėl smulkiojo ir vidutinio verslo finansavimo yra pakankamos, palyginamos, patikimos ir lengvai prieinamos informacijos apie kredito gavimą trūkumas, VšĮ „Versli Lietuva“ tinklalapyje bus pateikta išsami informacija apie finansavimo priemones ir šaltinius pagal verslo augimo etapus. Apie verslo finansavimo šaltinius informaciją taip pat skleis Nacionalinis verslo konsultantų tinklas ir VšĮ „Versli Lietuva” konsultantai regionuose.
Lietuvos bankas, Ūkio ministerija ir Finansų ministerija taip pat siūlo teisinio reguliavimo priemones, kurios prisidėtų gerinant verslo priėjimą prie finansavimo šaltinių. Ūkio ministerijos numatomos rengti teisinio reguliavimo priemonės apima siūlymus reglamentuoti galimybę UAB obligacijas siūlyti viešai ir įtvirtinti obligacijų savininkų interesų gynimo mechanizmą, tikslinti ūkinių bendrijų teisinį reguliavimą ir sukurti galimybę suteikti akcijų darbuotojams.