Sausio 15 d. bendrovei „Kauno energija“ priklausančioje Ežerėlio (Kauno r.) katilinėje pradėtas eksploatuoti naujas, 3,5 MW galios biokuro katilas, kuris smarkiai sumažins oro taršą ir sudarys prielaidas šilumos kainoms mažinti.
Projektas įgyvendintas dalyvaujant klimato kaitos specialiojoje programoje „Biokuro katilų nuo 500 kW iki 5 MW galingumo įrengimas centralizuotam šilumos tiekimui savivaldybėse, kurių bendras gyventojų skaičius ne didesnis negu 100 tūkst. gyventojų“. Pagal šią programą buvo skirtas dalinis beveik 1,8 mln. litų finansavimas iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo (LAAIF). Bendra projekto vertė 4,56 mln. litų be PVM. Iš jų, „Kauno energijos“ lėšos – 2,76 mln. Lt.
Naujuoju katilu per metus planuojama pagaminti apie 6 710 MWh šilumos energijos.
Projektas atitinka ES direktyvą, kuria siekiama sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. „Kauno energijos“ generalinis direktorius Rimantas Bakas teigė, kad Ežerėlyje sumažės aplinkos oro tarša kietosiomis dalelėmis, o CO, NOx, o SO2 ir CO2 taršos visiškai neliks.
Pagal „Kauno energijos“ parengtą užduotį katilą ir jo įrenginius pagamino ir pastatė rangovų UAB „Energijos taupymo centras“, UAB „Enerstena“ ir AB „Axis Industries“ konsorciumas.
Katilinės atidarymo iškilmėse dalyvavęs Kauno rajono meras Valerijus Makūnas džiaugėsi sėkminga partneryste su „Kauno energija“. „Svarbu, kad mūsų krašto žmonės pajustų realią šių projektų naudą“, – kalbėjo meras.
Per paskutiniuosius du metus pavyko atnaujinti Vilkijos, Garliavos, Babtų katilines. Gruodį Akademijos miestelyje atidaryta moderni Noreikiškių katilinė.
Pernai Kauno rajono savivaldybė bendrovę „Kauno energija“ apdovanojo už sėkmingai įgyvendintus aplinkosaugos projektus.
Kauno rajono administracijos direktorius Ričardas Pudževelis viliasi, kad iki šių metų pabaigos Kauno rajone pavyks įrengti 16 biokuru ir durpėmis kūrenamų katilinių. Artimiausiu metu turėtų būti sprendžiami Karmėlavos, Piliuonos, Zapyškio katilinių klausimai.
