Ibėnų kaimo (Kauno r.) sentikių bendruomenė ketvirtadienį paminėjo Švč. Dievo Motinos ėmimo į dangų cerkvės pastatymo 150-ąsias metines. Šventėje kalbėta apie šio kultūros paveldo objekto atgimimą.
Kultūros paveldo departamento sprendimu 2009 metais Didžiųjų Ibėnų Švč. Dievo Motinos ėmimo į dangų sentikių cerkvė buvo įrašyta į kultūros vertybių sąrašą, tačiau jos būklė kritiška. Viena šventovės dalis yra medinė, kita – mūrinė, kelios navos užmūrytos baltomis plytomis.
Ibėnų religinės bendruomenės pirmininkas Aleksandras Nicinas tvirtino, kad 1864 m. statytą ir vėliau perstatinėtą cerkvę reikėtų sutvirtinti, sutvarkyti stogą, restauruoti relikvijas. Kartu bendruomenės vadovas pasidžiaugė, kad šventovė pildosi naujomis relikvijomis.
Šventėje dalyvavo maždaug pusantro šimto žmonių, daugelis jų aukojo pinigų šventovės atnaujinimo darbams. Ibėnų cerkvė praturtėjo keliomis naujomis ikonomis. Vieną jų padovanojo Vandžiogalos lenkų bendruomenės pirmininkas Ričardas Jankauskas. Ne tuščiomis rankomis atvyko ir Lietuvos sentikių bendruomenės vadovai, dvasiškiai.
Ūkininkų Olego ir Inesos Naturjevų šeima padėjo atnaujinti pagrindinį šventovės sietyną, kiti bendruomenės nariai taip pat prisidėjo įvairiais darbais. A.Nicinas džiaugėsi, kad Ibėnų bendruomenė atgimsta ir įteikė padėkas aktyviausiems jos nariams.
Šventėje dalyvavęs Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pranešė, kad savivaldybė skyrė 15 tūkst. litų per gaisrą nukentėjusiam bažnyčios kryžiui ir vienai ikonai restauruoti. Kol kas šios vertybės yra Rygos restauratorių rankose, tačiau netrukus sugrįš į Ibėnus.
Ibėniškius nudžiugino ir ką tik išasfaltuotas kelias, jungiantis Ibėnus su Kauno-Kėdainių plentu.
Ibėnų sentikių cerkvę XIX a viduryje statė meistrai iš Baltarusijos. Šventovė buvo išpuošta ikonomis, kurias atnešdavo kiekviena šeima. A. Nicinas pasakojo, kad per pastaruosius 20 metų maldos namai buvo ne kartą apvogti ir didelė dalis ten buvusių vertybių pradingo.
XIX a. pirmoje pusėje Ibėnų kaimus valdė smulkieji bajorai. Nuslopinusi 1863 m. sukilimą, carinė valdžia vienus sukilėlius korė, kitus ištrėmė į Sibirą, o į jų vietą atkėlė 32 sentikių šeimas. Dabar Ibėnuose gyvena 73 rusų ir 11 mišrių šeimų.
