Rugpjūčio 13-ąją, trečiadienį, Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius surengė pasitarimą dėl Rusijos ekonominių sankcijų poveikio verslui, darbo rinkai ir nuostolių amortizavimo plano gairių. Susitikime dalyvavo suinteresuotų ministerijų vadovai, Veterinarijos tarnybos, Žemės ūkio rūmų, Pieno gamintojų asociacijos, daržovių augintojų asociacijos, maistininkų profesinės sąjungos, mėsos ir pieno gamintojai, perdirbimo įmonių atstovai bei didžiųjų prekybos centrų vadovai.
Susitikime aptarta susidariusi situacija rinkoje dėl Rusijos taikomo embargo lietuviškai produkcijai. Pasak Ministro pirmininko, per pirmąjį šių metų pusmetį sumažėjęs lietuviškų prekių eksportas į Rusiją parodė, kad šalies gamintojai persiorientuoja į kitas rinkas, tad Rusijos rinkos uždarymas jų itin skaudžiai paveikti neturėtų, bet kai kam nuostolių išvengti nepavyks, todėl ieškoma galimybių, kaip juos amortizuoti.
„Kitą savaitę Vyriausybės posėdyje bus priimtas veiksmų planas. Iš galimų priemonių galiu paminėti dėmesį rinkų diversifikavimui, intervencinius pirkimus, taip pat yra duotas pavedimas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai peržiūrėti programas, kurios leidžia finansuoti darbo vietų išsaugojimą, nukreipiant lėšas įmonėms, kurios užsiima pieno ir mėsos perdirbimu, bet netekusios rinkos Rusijoje negali išlaikyti darbuotojų“, – sako premjeras.
Planuojama išplėsti komercijos atašė veiklos teritorijas – priskirti jau esamiems atašė naujas veiklos zonas. Ieškant naujų rinkų ir verčiant į kitas kalbas sertifikatus, reikalingos lėšos šiam procesui finansuoti – premjeras teigė, jog ministerijos ieškos būtinų tam lėšų.
Vyriausybės vadovas A. Butkevičius pasidžiaugė, jog nieko nelaukdama Ūkio ministerija ėmėsi priemonių smulkaus ir vidutinio verslo subjektų kreditavimo sąlygoms pagerinti pratęsiant UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ teikiamų garantijų už paskolas ir lizingo sutartis terminus iki 2015 m. gruodžio 31 d., lengvatinių paskolų terminus – iki 2014 m. gruodžio 31 d. Padidintas smulkaus ir vidutinio verslo subjektų paskolų palūkanų kompensavimo procentas – regionuose esančioms įmonėms kompensuojama iki 95 proc. paskolų (lizingo) palūkanų, o Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje veikiančioms įmonėms – iki 70 proc. paskolų (lizingo).
Pasitarime taip pat kalbėta apie PVM lengvatos taikymą daržovėms ir mėsos produktams, tačiau tokios galimybės Valstybė, pasak Ministro Pirmininko, neturi. Skaičiuojama, jog dėl lengvatinio 5 proc. PVM tarifo mėsai ir mėsos produktams, žuviai ir žuvies produktams, pienui ir pieno produktams, vaisiams ir daržovėms biudžetas netektų apie 733 mln.
„Siūlymas nustatyti lengvatinį PVM tarifą maisto produktams dažnai argumentuojamas tuo, kad lengvatinis PVM tarifas padidintų lietuviškos kilmės maisto produktų konkurencingumą tarp atitinkamų kitų valstybių narių prekių, tačiau prekybos įmonėse parduodamoms prekėms PVM tarifas kitose valstybėse neturi įtakos, nes joms taikomas tiekimo valstybėje galiojantis PVM tarifas. Be to, jeigu būtų nuspręsta taikyti lengvatinį PVM tarifą, jis būtų taikomas tiek lietuviškos kilmės, tiek ir iš kitų valstybių atgabenamoms ir Lietuvoje parduodamoms prekėms“, – sako premjeras.
Atkreiptas dėmesys, į tai, kad sumažinus PVM tarifą ir dėl to gavus į biudžetą mažiau pajamų, nebus galimybės įvykdyti įsipareigojimų, o taip pat skirti didesnį finansavimą krašto apsaugai, nedidinant biudžeto.