Paskutinė 2012-ųjų diena, gruodžio 31-oji, Kauno rajono savivaldybei buvo itin darbinga – čia aptarti rajono investiciniai projektai. Kauno rajono savivaldybė – pirmoji, kurią aplankė naujoji ūkio ministrė Birutė Vėsaitė ir jos patarėja Vilija Vertelienė.
Diskusijoje taip pat dalyvavo Seimo nariai Antanas Nesteckis bei Orinta Leiputė, verslo atstovai, savivaldybės administracijos vadovai, skyrių vedėjai.
Svarbu gerai pasirengti
„Projektų ir planų valstybėje – daug, tačiau laimi tie, kurie būna geriausiai pasirengę arba pirmieji stoja prie starto linijos,“ – sakė ūkio ministrė.
„Kauno rajono savivaldybės teritorijoje turime problemų, kurioms spręsti vien savivaldybės pastangų neužtenka – reikia tvirtos valstybinės politikos“, – kalbėjo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.
Savivaldybė vykdo lanksčią mokesčių lengvatų politiką. Rajono teritorijoje veikia daugiau kaip 1 800 verslo subjektų, jų skaičius auga, tačiau meras įsitikinęs, kad ekonominis potencialas išnaudojamas nepakankamai.
Antai Kauno laisvoji ekonominė zona (LEZ) įsavinta tik maždaug 13 proc. Nors savivaldybė svariai parėmė valstybinę įstaigą – tarptautinį Kauno oro uostą, tačiau jo plėtra dėl įvairių priežasčių sulėtėjo. Iki šiol neišspręsta sanitarinių apsaugos zonų problema, o žadėtoji aplinkkelio statyba nukelta į 2015-2016 metus.
„Sprendžiant LEZ, viešojo logistikos centro ar oro uosto plėtros klausimus, būtina į problemas žiūrėti ir vietos bendruomenės akimis – turi būti kuriamos darbo vietos, gerėti žmonių buitis, aplinka, kultūrinis gyvenimas. Gerų rezultatų pasieksime, jei savivaldybė, Vyriausybė ir kitos valdžios grandys veiks darniai, o ne trauks vežimą į skirtingas puses“, – kalbėjo meras V. Makūnas, apgailestaudamas, kad iki šiol kai kurių buvusių ministerijų ir žinybų vadovams trūko geranoriškumo.
Raudondvaryje vyks ir Lietuvos pirmininkavimo ES renginiai
Šiuo metu Kauno rajone vykdoma investicinių projektų už 253 mln. litų. Bene daugiausia jėgų pareikalavo Raudondvario dvaro sodybos atnaujinimo darbai. Čia vykdomi net 4 stambūs investiciniai projektai, apie kuriuos kalbėjo viešosios įstaigos „Raudondvario dvaras“ direktorė Snieguolė Navickienė. Juos įgyvendinant daugiausiai tenka bendrauti su Ūkio ministerija. Kai kurių darbų vykdymas stringa dėl biurokratinių trukdžių.
Nors Raudondvario dvaro žirgynas yra paveldo objektas, o jame numatomas įrengti menų inkubatorius bus didžiausias pagal užimamą plotą, tačiau Vyriausybė jam skyrė menką paramą – vos 4 milijonus litų.
Raudondvario dvaro tvarkymo darbus gerai įvertino šių metų lapkritį čia susitikę trijų Baltijos šalių prezidentai. Kitų metų liepą LR Užsienio reikalų ministerija dvare planuoja organizuoti renginius, susijusius su Lietuvos pirmininkavimu ES. „Mums tenka didžiulė atsakomybė, todėl privalome būti gerai pasirengę“, – kalbėjo S. Navickienė, prašydama ministrės B.Vėsaitės supratimo ir paramos.
Turizmo žiedas sujungs Kauno rajoną su miestu
Kauno rajono savivaldybė pirmoji šalyje patvirtino rajono dviračių trasų schemą. Pradėtas rengti ir Kauno rajono turizmo vystymo planas iki 2020 metų. Kaip pastebėjo meras V. Makūnas, bene didžiausią potencialą turi vidurio Nemuno zona. Čia išvystytos dviračių trasos, vandens turizmas, automobilių sportas, yra piliakalnių, kultūros paveldo objektų, vietų, kur būtų galima įrengti kempingus.
Vidurio Nemuno turizmo žiedas turėtų sujungti Marvelę, Kačerginę ir Zapyškį. Čia jau projektuojami krantinės sutvarkymo darbai, planuojama įrengti amfiteatrą, kuriame vyktų šventės, kultūros renginiai. Iš Zapyškio per Nemuną planuojama įrengti keltuvą, kuriuo bus galima pasiekti Kulautuvą, dar nepraradusią vilties kovoti dėl kurorto statuso. Miestelis garsėja bardų festivaliu „Akacijų alėja“, čia tvarkomas paplūdimys, yra prieplauka. Toliau turistų trasos galėtų driektis iki Vilkijos, po to Raudondvario link, aprėpti Šilelio kaimą ir pasiekti Lampėdžius.
Kas yra viešasis interesas?
„Kauno rajono problemos man labai gerai žinomos, ypač susijusios su LEZ“, – kalbėjo Birutė Vėsaitė, prisiminusi, kad šias problemas jai jau teko spręsti LR Seimo Ekonomikos komitete. Ji pasidžiaugė, kad Seime padaugėjo Kauno rajono atstovų, iš kurių ji tikisi konstruktyvaus darbo. Savo ruožtu ministrė pažadėjo, kad biurokratinių trukdžių iš Ūkio ministerijos pusės bus kur kas mažiau, o dalykiškos pagalbos – daugiau.
B. Vėsaitė taip pat akcentavo, kad LEZ potencialas išnaudojamas nepakankamai. Plėtros procesus apsunkina ir neretos spekuliacijos viešuoju interesu. Kartais keli žmonės tyčia kursto ugnį, kad nebūtų įgyvendinami visai valstybei svarbūs projektai.
„Valstybė turėtų aiškiau apibrėžti kas yra viešasis interesas ir jį ginti. Blogai, kai visos problemos numetamos savivaldybei, o vyriausybė lieka nuošalyje“, – pastebėjo Seimo narys Antanas Nesteckis.
KRS inf.