Kinija siūlo Lietuvos įmonėms klasterizuotis

Ūkio ministerijoje lankėsi lietuviška produkcija suinteresuota Kinijos Liaudies Respublikos Ekonomikos ministerijos delegacija. Susitikime su Ūkio viceministre Rasa Noreikiene, Kinijos atstovai teigė matantys Lietuvos potencialą logistikos, aukštųjų technologijų ir žemės ūkio srityse, tačiau, delegacijos atstovų teigimu, Lietuva per maža valstybė jos įmonėms pavieniui veržtis į Kinijos rinką, todėl svarbu kooperuotis.
„Lietuvos eksportas į Kiniją pastaraisiais metais nuolat augo. Visos su prekybos politika susijusios institucijos, įskaitant ir Ūkio ministeriją kartu su VšĮ „Versli Lietuva“ aktyviai dirba stiprinant prekybos ryšius tarp Lietuvos ir Kinijos. Organizuojame įvairių krypčių renginius, o pastaruoju metu akivaizdžiai padažnėję abiejų šalių vyriausybių bei verslo atstovų vizitai puikiai atspindi Kinijos ir Lietuvos santykių svarbą bei aktualumą. Glaudesnis abiejų šalių valdžios bendradarbiavimas padės greičiau realizuoti mūsų verslo plėtros tikslus“, – susitikime pabrėžė ūkio viceministrė Rasa Noreikienė.
Zhai Qian, Kinijos delegacijos vadovas, teigė vizito Lietuvoje metu maloniai nustebęs lietuviškos žemės ūkio produkcijos kokybe ir neabejojo jos sėkme Kinijos rinkoje.
„Mes norime importuoti daugiau aukštesnės kokybės produkcijos. Matome Jūsų šalies potencialą logistikos, aukštųjų technologijų, žemės ūkio srityse. Abipusis šalių bendradarbiavimas pirmiausia galėtų vystytis prekybine kooperacija, o vėliau ir bendrų įmonių tarp Lietuvos ir Kinijos kūrimu“, – sako Z. Qian.
Anot Kinijos pareigūno, reikia pripažinti, kad Lietuva – maža šalis, todėl pavieniui Lietuvos įmonėms įeiti į Kinijos rinką yra žymiai sunkiau nei jų grupei. Lietuvos verslui vertėtų susiburti į klasterius, susirasti partnerių Kinijoje ir taip greičiau nutiesti lietuviškoms prekėms kelius į Šanchajaus, Pekino, Tiandzino ir kitų miestų parduotuves.
Lietuvos įmonių prekyba Kinijos rinkoje kasmet auga. Jei dar 2010 m. Lietuvos prekių eksportas į Kiniją siekė 27,77 mln. EUR, tai 2014 m. jau buvo pasiektas 102,14 mln. EUR. Per pastaruosius 5 metus, prekių eksportas į Kinijos rinką augo vidutiniškai 37,6 kasmet. 2014 m. didžiąją eksportuojamų prekių į Kiniją dalį (51,5% arba 52,56 mln. EUR) sudarė mediena, baldai, medienos dirbiniai, toliau rikiavosi mašinų ir įrenginių eksportas (16,7% arba 17,10 mln. EUR), metalai (8,1% arba 8,29 mln. EUR). Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksportas į Kiniją 2014 m. sudarė 2,7%, arba 2,81 mln. EUR.
Lietuvos paslaugų eksportas į Kiniją 2014 m. išaugo rekordiškai daug – 1386.6% per metus, t.y. nuo 2,07 mln. EUR iki 30,83 mln. EUR. Didžiąją dalį šio eksporto (90,2% arba 29,55 mln. EUR) sudarė transporto paslaugų pardavimai.
Statistikos departamento duomenimis, tarp 180 Lietuvos užsienio prekybos partnerių, Kinija 2015 m. sausio-gegužės mėn.  pagal prekybos apyvartą buvo 18, pagal eksportą – 26, o pagal importą – 10 vietoje. 2014 m. tarp 196 Lietuvos užsienio prekybos partnerių atitinkamai buvo 18, 26 ir 13 vietose.

Dar niekas nepaliko komentarų.

Komentuoti

Žinutė