Linas Jonauskas: „Žvejams mėgėjams linkiu: nei žvyno, nei uodegos!“

Kiekvienas turime savo idealių atostogų scenarijų. Neretam iš mūsų idealios atostogos, savaitgalis ar tiesiog kelios poilsio dienos neatsiejamos nuo vandens telkinio. Be visų vandens teikiamų malonumų, vienas jų – žvejyba. Net ir tie, kurie nesame prisiekę žvejai, vasarą prisimename šią pramogą. Valdžios priimami vis nauji įstatymai ar jų pakeitimai neretai pasėja nerimą. O gal ko nors nežinau, gal ramiai sau žvejodamas darau nusižengimą ir dėl to galiu būti nubaustas? Ką reikia žinoti žvejui mėgėjui, ar privalau turėti leidimą, kur galima žvejoti?… Apie vandens pramogas ir ne tik Kornelija Petravičienė kalbasi su Aplinkos ministerijos viceministru Linu Jonausku.

Žvejyba – malonus užsiėmimas. Bet ar jo negali apkartinti įstatymų pasikeitimų nežinojimas? Ar kiekvienam žvejui mėgėjui reikia turėti leidimą?

Visiems norintiems Lietuvoje žvejoti, išties, reikia įsigyti žvejo mėgėjo leidimą, kuris metams kainuoja 50 litų. Įsigytas leidimas suteikia teisę žvejoti visuose Lietuvos valstybiniuose vandens telkiniuose – upėse, ežeruose, mariose, tam tikruose tvenkiniuose… Vaikams iki 16 metų, neįgaliesiems ir pensininkams to leidimo pirkti nereikia. Jie gali žvejoti visus metus nemokamai. Tereikia laikytis žvejo mėgėjo taisyklių. Žvejo mėgėjo leidimą galima įsigyti beveik kiekvienoje parduotuvėje, kurioje yra „Perlo“ terminalas arba internetu. Bendra leidimų įsigijimo tvarka ir drausmė vienija visus žvejus mėgėjus. Tad tų taisyklių privalu laikytis kiekvienam.

Garsiai nuvilnijo Aplinkos ministerijos siekis kovoti su neteisėta žvejyba. Uždrausta nekontroliuojama prekyba žvejybiniais tinklais. Kokių dar priemonių buvo imtasi kovai su brakonieriais?    

Na, iš vienos pusės gal ir per skambiai pasakyta – „kova“ su brakonieriais, tačiau kita vertus,  šis žodis itin tinka. Užsibrėžėme ambicingą tikslą. Šiais metais vienas iš Aplinkos ministerijos prioritetų – gyvosios gamtos kontrolė, apsauga. Siekiame patikrinti kuo daugiau žvejų mėgėjų ir įsitikinti ar jie žvejoja turėdami leidimus. Lig šiol labai daug žvejų nėra nė karto susitikę su gyvosios gamtos inspektoriumi ir vyravo nuomonė, kad nebūtina pirkti žvejo mėgėjo leidimą, nes vis tiek niekas nepatikrins. Tad šiais metais užsibrėžtas tikslas (ir mano skambiai duotas pažadas per žiniasklaidos priemones) – jeigu ne kiekvieną žveją mėgėją, tai bent kas antrą mes tikrai patikrinsim! Ir panašu, kad šį pažadą mūsų inspektoriai tęsi, žvejų mėgėjų kontrolė yra tikrai sustiprinta. O iš kitos pusės, kodėl žodis „kova“ labai tinka? Paskelbtas karas brakonieriavimui ir, mano vertinimu, mes tą karą laimim. Visa eilė priemonių, tokių kaip padidinti įkainiai už gamtai padarytą žalą – už tam tikras žuvis net iki dešimties kartų! Pavyzdžiui, už neteisėtai sugautą lašišą anksčiau tekdavo sumokėti du šimtus litų, šiandien už šios žuvies neteisėtą sugavimą bauda sieks daugiau kaip du tūkstančius litų. Bauda už neteisėtai, su tinklu pagautą lydeką siekia daugiau kaip penkis šimtus litų. Tai, mano manymu, yra didžiulis prevencinis žingsnis ir atitinkamai ne vienas pažeidėjas pagalvoja, kad geriau tą žuvį nusipirkti parduotuvėje, ji kainuos kur kas pigiau, nei neteisėtai sugauti vieną ar kitą žuvelę.

Vieną ambicingą žingsnį lydėjo kiti. Nuo gegužės 1 dienos Lietuvoje uždrausta laisva prekyba žvejybiniais tinklais. Atitinkamai atkreiptas dėmesys ir į valčių konfiskavimą. Mes puikiai žinome, kad tie vadinami „etatiniai“ pažeidėjai be valties nesugebėtų užtempti tinklų ežeruose. Tad jei padarytas toks grubus pažeidimas, tai ir valtis turėtų būti besąlygiškai konfiskuojama. Iš vienos pusės, tai prevencija, iš kitos pusės – gamtos saugojimas.

Prevencinių priemonių yra ir daugiau. Šiais metais pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su policija. Skatiname neetatinius inspektorius. Norime, kad jų Lietuvoje būtų ne penki šimtai, o penki tūkstančiai. Tie pakeitimai, kurie dabar vyksta Lietuvoje, siekiant apsaugoti gyvąją gamtą, žvejybą, medžioklę, tai iš esmės yra perversmas, ko jau labai seniai reikėjo.

Pastebima, kad kai kuriuose Lietuvos vandens telkiniuose sparčiai nyksta žuvys. Ar Aplinkos ministerija imasi priemonių šiai problemai spręsti?

Kai kuriuos vandens telkinius, išties, reikia labiau saugoti. Kai kur dėl objektyvių gamtinių priežasčių sumažėjo žuvų žiemos metu, trūkstant deguonies. Tačiau pagrindinė žuvų nykimo priežastis – neribota žvejyba, maža kontrolė ir brakonieriavimas. Tikimės, kad ir žvejų mėgėjų kontrolė, ir kova su brakonieriais tų žuvų išteklių padės atstatyti.

Buvo žengtas dar vienas labai svarus žingsnis. Pirmą kartą Aplinkos misterijos istorijoje šiais metais skyrėme 1 milijoną 150 tūkstančių litų plėšriųjų ir vertingų žuvų ištekliams atkurti – jas įveisti. Konkursai jau įvyko, tad belieka tikėtis, kad artimiausiu metu žuvies Lietuvos vandens telkiniuose bus daugiau. Na, o žmonės galės ne tik atvažiuoti pasigrožėti gamta ar paplaukioti valtimi, pažvejoti, bet ir realiai tos žuvies pagauti.

Koks Jūsų vertinimu yra „idealus žvejys“? Ir ko palinkėtumėte kiekvienam žvejui mėgėjui?

Visai neseniai Aplinkos ministras pasirašė mėgėjiškos žūklės taisyklių pakeitimus, kur yra apibrėžiama kas toks yra tas „idealus žvejys“. Naujas taisyklių pakeitimas skelbia tai, kad penkių metrų spinduliu apie žveją negali būti jokių šiukšlių, atliekų, palikdamas žvejybos vietą, turi ją ir sutvarkyti. Mano manymu, idealus žvejys yra tas, kuris vadovaujasi principu „pagavai-paleisk“ (jei tau nereikia tos žuvies), kuris paiso visų taisyklių reikalavimų, kuris nešiukšlina, myli gamtą, tausoja, gerbia ir save, ir kitus, ateisiančius prie to vandens telkinio ir t.t. Nors ir negalima prieš žvejybą linkėti sėkmės, bet visgi aš linkiu visiems žvejams sėkmės, gerų akimirkų, trofėjinių žuvų, na ir… „nei žvyno, nei uodegos!“

Dėkoju už pokalbį!


Dar niekas nepaliko komentarų.

Komentuoti

Žinutė