„Matyt, didžioji pertrauka“, – pagalvoju, staiga pamačiusi iš mokyklos pasipilantį būrį vaikų. Visas būrys bėga į šalia esantį prekybos centrą ir nusiaubia kelias lentynas. Ne visas, o tas, kuriose sukrauti bulvių traškučiai, saldumynai, limonadai. Apsipirkę vaikai pietauja. Ir taip kasdien.
Taip maitinasi mūsų vaikai. O pasekmės…
Kas penkto vaiko svoris – per didelis
Jau ne vienerius metus sveikatos specialistai stebi pastovų antsvorio turinčių vaikų skaičiaus augimą, dažnėjančias alergijas ir įvairias ligas (pvz., diabetą), kurios renkasi vis mažesnius vaikus. Daugelį dalykų lemia genetika, kai kurie susirgimai galbūt tėra atsitiktinumas. Ir vis dėlto, mūsų vaikų mityba yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių sveiką vystymąsi.
Vaikų antsvoris ir nutukimas tampa opia problema Europos Sąjungoje ir Lietuvoje. Mažas vaisių ir daržovių vartojimas, riebalų ir cukraus gausa vaikų valgomame maiste bei fizinio aktyvumo stoka – pagrindinės nutukimo priežastys. Lyginant su EBPO šalimis, Lietuvoje sergamumas diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, kurias dažniausiai sukelia nesveika mityba ir gyvenimo būdas, yra gerokai didesnis.
Sveikatos apsaugos ministerija pasisako už griežtą ribojimą nesveikų ir žalingų organizmui maisto produktų, ypač vaikams, bei jų reklamą. Didelė dalis sveikatai nepalankių maisto produktų ugdymo įstaigose šiandien yra uždrausta.
Vargu, ar galime spręsti vaikų antsvorio ir nutukimo problemą vien nesveikų produktų reklamos ribojimu ar kitais draudimais. Verčiau vaikus reikėtų įtraukti į jiems įdomią ir fiziškai aktyvią veiklą, maistą pateikti taip, kad vaikams būtų ir skanu, ir patrauklu. Taip nuo mažų dienų įmanoma suformuoti sveikesnės gyvensenos ir mitybos įgūdžius. Reikėtų pasiekti, kad mokyklose ir darželiuose pateikiamo maisto meniu papildytų kokybiškos sezoninės daržovės, vaisiai, uogos, viso grūdo miltai. Taip pat būtina pasirūpinti būrelių įvairove, kad kiekvienas vaikas galėtų pasirinkti, atrasti mėgstamą fizinę veiklą ir ja užsiimti, kad tokie būreliai nebūtų finansinė prabanga tėvams.
Kol kas statistika nieko gero vaikų sveikatos klausimu nesako, netgi negalime pasisemti patirties iš kitų šalių. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorė dr. Aušra Petrauskienė Seime organizuotoje konferencijoje ,,Vaikų mityba ir sveikata: šiandien ir rytoj“ akcentavo, kad nei viena šalis negali pasigirti sėkminga kovos su nutukimu strategija per paskutiniuosius 33 metus. Nutukę vaikai dažniausiai tokiais liks ir kai suaugs. Daugiau nei 60 proc. vaikų, turėjusių antsvorio iki paauglystės, turės antsvorio ir suaugę. Dauguma Lietuvos jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų – normalaus kūno svorio. Deja, 2016 m. 15,6 proc. vaikų turėjo antsvorį, 6,6 proc. buvo nutukę.
Kaip sėdėjimą prie kompiuterio pakeisti mėgstamu sportu?
Tokias vaikų problemas lemia ir besikeičiantis vaikų gyvenimo būdas. Daugiau negu 2 valandas ir ilgiau per dieną prie ekrano praleidžiantys pirmokai dažniau turėjo per didelį kūno svorį.
Dažnėjančios ligos ir svorio problemos atskleidžia: vaikai per mažai juda, valgo nereguliariai ir per dažnai mėgaujasi greitu maistu, turinčiu daug kalorijų, bet mažai augančiam organizmui reikalingų medžiagų. Visi šie įpročiai auga kartu su vaiku ir vėliau įprasti prie kitokios mitybos tampa sunkiau.
Svarbiausias vaidmuo, ugdant sveikos mitybos įpročius, atitenka šeimai. Tačiau mokykla – įstaiga, kur vaikai praleidžia labai daug laiko, galėtų būti puiki vieta, mokanti mažuosius ne tik skaityti ar rašyti, bet ir rinktis jų organizmui naudingą maistą.
Kaip organizuoti maitinimą ugdymo įstaigose, kad vaikai pamėgtų mokyklų valgyklas? Jie mieliau renkasi šalia esančią parduotuvę, kurioje tėvų duotus pinigus išleidžia ne itin naudingiems užkandžiams. Jie nenori valgyti mokykloje gaminamų kotletų, net jeigu juos gauna nemokamai. Labai daug maisto valgyklose keliauja į šiukšlių dėžę. Vaikams neskanu. Jie nenori valgyti to, kas jiems nepatinka. Ir su jais nepasiginčysite. Todėl laikas ieškoti lanksčių ir modernių maitinimo formų ugdymo įstaigose.
Medikai kartu su mitybos specialistais ir politikais sutaria dėl pasirinktos krypties: maisto produktų gamintojus raginti keisti maisto produktų sudėtį, kad juose būtų mažiau druskos, cukrų ir riebalų (ypač sočiųjų ir transriebalų). Svarstyti fiskalinių priemonių įgyvendinimą: sveikatai nepalankių produktų didesnį apmokestinimą, o sveikatai palankiam maistui taikyti mokestines lengvatas.
Taip pat minėtos konferencijos rezoliucijoje atsirado nuostata – lengvinti ir modernizuoti valgiaraščių rengimo ir jų derinimo procesą. Atsižvelgiant į kitų ES šalių praktiką, svarstyti galimybę atsisakyti reikalavimo skaičiuoti maistinę ir energinę valgiaraščių vertę – vietoj to reglamentuoti porcijų išeigas, patiekalų sudėtį, įvairumą ir žaliavų kokybę.
Švediškas stalas valgykloje. Kodėl ne?
Pasak medikų, vienas iš 20 vaikų yra alergiškas. Alergijos – jau ne pavieniai atvejai. Labai svarbu skleisti žinias visuomenei apie maisto alergiją ir maisto alergenų sukeltą anafilaksiją, paruošti instrukcijas ugdymo įstaigoms, kaip ją atpažinti ir kaip elgtis jos metu. Šiuo metu LR SAM tinklalapyje jau yra pateiktos alergiškų vaikų maitinimo rekomendacijos, Tačiau ugdymo įstaigoms lieka atsakingas uždavinys – pačioms parengti kasdieninius valgiaraščius specialių maitinimosi poreikių turintiems vaikams.
Vengiant alerginių reakcijų svarbu ne tik vaikus maitinti aukštos kokybės ir sveikatai palankios sudėties maistu, suteikiant prioritetus ekologiškiems, vietiniams produktams.
Svarbiausi kriterijai, sudarant vaikų mitybos planą, turi būti maisto kokybė ir patrauklumas. Vaikai turėtų pasirinkti patys valgyti mokykloje, o ne šalia esančioje parduotuvėje. Turime atsižvelgti į kitų ES šalių patirtį ir prisitaikyti sau geriausius sprendimus.
Jei maistas mokyklose būtų kokybiškas ir patrauklus vaikams, galėtume svarstyti galimybę visus vaikus maitinti nemokamai. Pvz., skirti nemokamai vieną sveikatai palankų patiekalą per dieną visiems vaikams. Taip išvengtume atskirties tarp tų, kurie šiandien gauna nemokamą maitinimą, ir tų, kurie negauna. Taip padėtume daugeliui tėvų sutaupyti. Taip ugdytume visų vaikų įpročius rinktis subalansuotą maistą. Vienas iš siūlymų – „švediškas stalas“ , ant kurio galima rasti įvairaus kokybiško ir subalansuoto maisto. Čia vaikai patys galėtų nuspręsti, ką ir kiek valgyti, ką su kuo derinti. Tai padėtų ne tik sveikai maitinti moksleivius, bet ir ugdyti jų įgūdžius rinktis sveikatai palankų maistą.
Visi mes – tėvai, medikai, pedagogai, politikai – suprantame, kad mitybos įgūdžiai nesusiformuos per dieną. O šalia mokyklos esančios parduotuvės ir užkandinės visada vilios vaikus. Bet ar ramiai žiūrėsime, kaip vaikas pietums valgo „čipsus“. Gaišti daugiau negalime. Turime ką nors keisti, kad užbėgtume už akių ne tik besikeičiantiems kitos kartos įpročiams, bet ir didėjančioms jos sveikatos problemoms.