Raminta Popovienė: negalia neturi atskirti ir įkalinti

Raminta Popovienė yra Seimo narė, nuosekliai dirbanti, kad netoli 50 tūkst. didesnį ar mažesnį klausos sutrikimą turinčių Lietuvos žmonių būtų visaverčiai mūsų visuomenės nariai. Daugelyje projektų jai talkina Kęstutis Vaišnora, Lietvos kurčiųjų draugijos prezidentas.

Kaip susipažinote su Kęstučiu ir Lietuvos kurčiųjų draugija? – paklausėme Ramintos Popovienės.

– Su kurčiųjų bendruomene esu pažįstama nuo 2007–ųjų, kai pradėjau dirbti Kauno rajono Socialinių paslaugų centre. Tuomet susitikome ir su Kęstučiu Vaišnora, kuris tada buvo Kauno rajono kurčiųjų daugijos pirmininkas. Prieš 13 metų užsimezgusi pažintis virto nuolatiniu, tęstiniu darbu. Žingsnis po žingsnio ėjome didesnio informacijos prieinamumo kurčiųjų bendruomenei, aktyvesnės jų integracijos į visuomenę link.

Dabar Kęstutis  – Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentas. Aš tapau Seimo nare. Mes kartu pradėjome darbus, kurie buvo labai svarbūs kurtiesiems.

– Kaip apibūdintumėte žmones su klausos negalia? Ar jie sudaro didelę dalį Lietuvos neįgaliųjų?

– Ar teko kada iš arti stebėti žmones, kalbančius gestų kalba? Ar teko sutikus klausos negalią turintį žmogų pasijusti nejaukiai iš nežinojimo kaip elgtis? Ko gero, tik tokiais atvejais galbūt susimąstome, kiek mažai mes žinome apie kurčiųjų problemas.

Klausos sutrikimas yra viena dažniausiai pasitaikančių negalių. Lietuvoje gyvena apie 6 tūkst. kurčiųjų ir apie 40 tūkst. klausos sutrikimą turinčių žmonių. Nuo tokios negalios nėra apsaugotas nė vienas iš mūsų. Užtenka nelaimingo atsitikimo, ir puikia klausa galėjęs džiaugtis žmogus atsiduria tarp tų, kurie neprigirdi arba gyvena tylos pasaulyje.

Deja, gyvenime neretai jaučiame abejingą bei biurokratinį požiūrį į negalią turinčius žmones. Ne išimtis ir Lietuvos kurčiųjų bendruomenė, kurios nariams vis dar nėra saugu, jauku, patogu gyventi tarp neturinčiųjų šios negalios.

– Jums pavyko išties nemažai. LRT televizijoje gestų vertėjai jau tapo įprastu reiškiniu, daug filmų ir laidų subtitruojami, viešojo sektoriaus interneto svetainės šiandien privalo būti pritaikytos kurtiesiems ir neprigirdintiesiems, įstaigas pasiekia raštai, aiškinantys, kaip išsikviesti gestų vertėją suteikiant paslaugas. 

– Daugelis klausimų yra išspręsta, tačiau dalis problemų dar vis lieka: ribojamos kurčiųjų galimybės įsidarbinti pagal norimą specialybę, jaunimas, studijuojantis aukštosiose mokyklose, dar susiduria su  netolerancijos apraiškomis, gestų kalbos vertėjų trūkumu. Yra daug problemų dėl švietimo paslaugų kurtiesiems teikimo, pedagogų rengimo. Neturime gestų kalbos vertėjų, dirbančių nuotoliniu būdu, o tai užtikrintų vertėjo paslaugas gauti savaitgaliais ir visą parą.  Tinkamai neišspręstas bendrojo pagalbos telefono 112 prieinamumas, nėra pagalbos skambučio mobiliosios programėlės, pritaikytos kurtiesiems. Mažas gestų kalbos vertėjų skaičius, televizijoje nepakanka titruojamų laidų, jų vertimų į gestų kalbą. Darbdaviai, neturėdami tinkamos informacijos, dažnai vengia priimti klausos negalią turintį žmogų į darbą, todėl kurtiesiems sunkiau dalyvauti darbo rinkoje.

Tapdama Seimo nare supratau, kad problemas reikia spręsti ne tik ypatingomis progomis, bet ir kiekvieną dieną, siekiant nuoseklaus darbo, kuris vestų pokyčių link.

Buvau viena iniciatorių, kad būtų įsteigti 7 nauji lietuvių gestų kalbos vertėjų etatai, kurių labai reikėjo.

Lietuvos kurčiųjų draugija, Lietuvos savivaldybių asociacija, Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacija prisijungė prie dar vienos mano iniciatyvos – projekto „Mes ir klausos negalią turintis žmogus“. Užsibrėžėme tikslą sudaryti sąlygas klausos negalią turintiems žmonėms jaustis visaverčiais visuomenės nariais ir nepalikti negalią turinčių žmonių visuomenės užribyje.

Surengėme konferencijų ir diskusijų ciklą savivaldybėse. Seniūnams, socialiniams darbuotojams, jų padėjėjams, gydymo, švietimo įstaigų, policijos, kultūros centrų atstovams, bibliotekininkams ir kitiems stengėms suteikti išsamią informaciją, kokią pagalbą galima pasiūlyti, kur turi kreiptis, kaip dirbti su klausos negalią turinčiais žmonėmis.

O kokia buvo projekto ,,Viena diena su Seimo nariu“ idėja?

– Penkerius metus trukęs projektas ,,Viena diena su Seimo nariu klausos negalią turintiems asmenims” gimė iš noro pasiūlyti kurčiųjų bendruomenės nariams visą dieną praleisti Seime, susipažinti su Seimo veikla, darbu komitetuose, komisijose. Ir prisidėti prie Seimo nario vykdomo darbo, diskutuoti apie problemas. O Seimo nariams tai buvo reali galimybė pamatyti, su kokiomis problemomis susiduria klausos negalią turintis žmogus.

Šis projektas labai prisidėjo prie to, kad Seime buvo pritarta didesniam finansavimui įsteigti papildomus gestų kalbos vertėjų etatus, kurie galėjo suteikti daugiau vertimo paslaugų kurtiesiems.

* Seimo narės Ramintos iniciatyvos atvedė prie labai svarbaus įstatymo projekto pakeitimų –  Lietuvos radijo ir televizijos įstatymo pataisos dėl didesnio informacijos prieinamumo kurtiesiems ir regos negalią turintiems žmonėms.

* Seimo narė, socialdemokratė R. Popovienė pristatydama LRT įstatymo pataisas į Seimą kreipėsi ne tik žodžiais, bet ir gestais, kuriuos vartoja klausos negalią turintys žmonės.

* R. Popovienė inicijavo įstatymo projektą, pagal kurį visuomeninis transliuotojas turėtų rodyti kur kas daugiau laidų su titrais arba verčiamų į gestų kalbą, taip pat LRT būtų įpareigotas įstatymu dalį laidų pritaikyti regos negalią turintiems žmonėms – įgarsinti rodomus vaizdus. Tokių televizijos programų transliacijų, kurių kartojimas neįskaičiuojamas į klausos ir regos negalią turintiems asmenims pritaikytų programų transliavimo laiką, trukmė, R. Popovienės siūlymu, turi sudaryti:

1) programos su lietuviškais subtitrais – ne mažiau kaip 50 procentų viso transliavimo laiko;

2) programos, verčiamos į lietuvių gestų kalbą, – ne mažiau kaip 20 procentų viso transliavimo laiko;

3) programos, pritaikytos regos negalią turintiems asmenims, – ne mažiau kaip 10 procentų viso transliavimo laiko.

* Dabar nacionalinis transliuotojas – LRT televizija  jau transliuoja laidas su subtitrais arba verčiamas į gestų kalbą. Jau karantino metu pradėtos versti į gestų kalbą spaudos konferencijos, kad kurtieji taip pat gautų reikiamą informaciją, kaip elgtis karantino metu. Kitos ėmė pavyzdį iš Lietuvos. Laidų su vertimu į gestų kalbą ir subtitrais LRT ketinama transliuoti dar daugiau.

Bet, akcentuoja R. Popovienė, kurčiųjų poreikių, kad jie gyventų visavertį gyvenimą, yra kur kas daugiau: „Jiems reikalinga didesnė  pagalba švietimo, gydymo įstaigose, išsikviečiant greitąją pagalbą, pareigūnus, pavyzdžiui, nelaimių, gaisro atvejais.“

* Įstatymo pataisos pateiktos ir regos negalią turintiems žmonėms. Lietuvos transliuotojų programose akliesiems ir silpnaregiams garsinis vaizdavimas išvis nebuvo pritaikytas. Pagrindinis televizijos laidų pritaikymo akliesiems aspektas – nebylių scenų įgarsinimas. Po ilgų diskusijų darbo grupėje buvo priimti sprendimai, kad kiekvienais metais didinant verčiamų į gestų kalbą ir titruojamų laidų procentą, atsižvelgti ir į regos negalią turinčių žmonių poreikius. Taip ekranuose pasirodė pirmieji kino filmai, pritaikyti akliesiems ir silpnaregiams. Serialą „Laisvės kaina. Disidentai“ jau galėjome sekti visi drauge, kartu su turinčiaisiais regos negalią Lietuvos žmonėmis.

Seime vyko tarptautinės konferencijos

Tarptautinei kurčiųjų dienai skirta kurčiųjų savaitė startavo Seime surengta konferencija „Europos šalių pavyzdžiai, užtikrinantys kurčiųjų socialinę gerovę“, „Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacijos 10-mečio atspalviai”.

Joje dalyvavę Lietuvos kurčiųjų draugijos nariai, gestų kalbos vertėjai, kitų šalių organizacijų atstovai dalijosi patirtimi, diskutavo, aptarė ir patvirtino rezoliuciją.


Dar niekas nepaliko komentarų.

Komentuoti

Žinutė