Raudondvario dvare „-“ diskusija apie gerovės valstybę ir Europą apėmusias krizes

Gerovės valstybė Europoje buvo ir tebėra socialinio stabilumo, saugumo ir solidarumo šaltinis. Tai ypač aktualu Lietuvai – politikų ir ekspertų pasisakymuose vis dažniau naudojama ši sąvoka, tačiau ar praktiniai žingsniai užtikrina kryptingą šio siekio įgyvendinimą?

Šeštadienį konferencijoje „Gerovės valstybė socialinėje Europoje. Socialdemokratinė vizija“ politikai ir mokslininkai diskutavo apie socialinės politikos tendencijas Europoje, gerovės valstybės sampratą ir iššūkius jai. Raudondvario menų inkubatoriuje vykusį forumą inicijavo Europos Parlamento nariai socialdemokratai Vilija Blinkevičiūtė ir Juozas Olekas.

„Socialdemokratinės idėjos užgimė XIX amžiuje, praėjo laiko išbandymus ir šiandien tampa ypač aktualios. Laikas išgryninti šias vertybes, nes jos – gerovės valstybės pamatas. Tenka pripažinti, kad šiandien Lietuvoje neįgyvendintas vienas esminis tikslas – socialinis teisingumas”, – kalbėjo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas pastebėjo, kad gerovės valstybė pirmiausia gimė politinėje kairėje. Anot jo, šioje sampratoj svarbūs du principai – sąžiningas sukuriamos vertės padalijimas ir lygios galimybės visiems.

Apie Europą apėmusias keturias krizes – socialinę, ekologinę, politinę ir ekonominę – kalbėjo Europos Parlamento narys Juozas Olekas. Jis supažindino konferencijos dalyvius su pagrindiniais Europos socialistų ir demokratų pasiūlymais visuomenei, siekiančiai gyventi darnesniame ir teisingesniame pasaulyje.

EP Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pirmininko pavaduotoja V. Blinkevičiūtė pastebėjo, kad mažindama nelygybę Europos Sąjunga padarė daug, tačiau nepakankamai. „Europoje skursta apie 20 mln. vaikų. Nulinis vaikų skurdas – štai, koks svarbiausias tikslas. Investicijos į vaikus – pačios svarbiausios investicijos valstybėje! Kai Lietuvoje sakome, kad kovojame už mokytojus, dėstytojus ir didesnes jų algas, tai kovojame ir už mūsų vaikų ateitį”, – kalbėjo politikė.

„Pasaulis yra labai pasikeitęs, todėl reikia iš esmės naujų teorijų ir naujų sprendimų” – tvirtino prof. habil. dr. Arvydas Guogis. Anot mokslininko, XX amžiaus teorijos ir sprendimai nebeatitinka naujų, komplikuotų globalaus XXI amžiaus sąlygų, kai nebegalioja ankstesni dėsningumai, vyksta klimato kaita, prieštaringai vystosi tarptautiniai santykiai, kyla didžiulė emigracija, sparčiai vystosi technologijos. „Būtent šia kryptimi turėtų dirbti politikai, institucijos, organizacijos ir bendruomenės, kurios nori pažaboti socialinę atskirtį, nelygybę, skurdą ir kitus negatyvius reiškinius”, – kalbėjo profesorius.

„Europai ir Lietuvai reikia socialdemokratų!”, – įsitikinęs prof. habil. dr. Boguslavas Gruževskis. Savo pranešime jis nurodė konkrečius žingsnius Lietuvos klestėjimo link, pasidalino mintimis apie naujus iššūkius socialdemokratams ir jų vertybėms.

Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Jonavos savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius nagrinėjo gerovės valstybės aspektus savivaldos lygmenyje. „Mes tikime, kad stipri vietos savivalda – tai stipri auganti valstybė!, – tvirtino M. Sinkevičius.

Diskusijų sesijoje bičiuliai turėjo galimybę užduoti klausimus pranešėjams, pasidalinti savo nuomone su kitais, pasidžiaugti konferencijos poreikiu bei padėkoti už jos prasmingą ir reikšmingą turinį.


Dar niekas nepaliko komentarų.

Komentuoti

Žinutė