Socialdemokratai Vyriausybės programos nepalaikys, teiks Seimui alternatyvią

Socialdemokratai Ingridos Šimonytės Vyriausybės programos nepalaikys ir Seimui teiks alternatyvią programą, trečiadienį pranešė Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas.

„Vyriausybės programoje trūksta atvirumo, nuoseklumo ir skaidrumo. Todėl Seimui teiksime alternatyvią Vyriausybės programą“, – spaudos konferencijoje sakė G. Paluckas.

LSDP lyderis pažymėjo, kad Vyriausybės programoje į daugelį klausimų neatsakoma, joje daug nutylėjimų.

„Programa persmelkta baimės kalbėti atvirai ir įvadinti tikruosius siekius. Apstu nutylėjimų: pradedant mokesčių sistema, kuri neišvengiamai turės būti peržiūrima matant augančias išlaidas, taip pat kalbant apie sveikatos priežiūros sektorius, kur deklaruojamas atviras siekis privatizuoti dalį sveikatos priežiūros paslaugų“, – kalbėjo G. Paluckas.

Pasak LSDP pirmininko, premjerė I. Šimonytė lig šiol išsisuka nuo klausimo, kiek biudžeto lėšų pareikalaus Vyriausybės programoje deklaruojamų sumanymų įgyvendinimas.

„I. Šimonytė tris kartus išsisuko nuo atsakymo, taip pažeisdama atvirumo principą, kuris deklaruojamas programoje. Konservatoriai, kaip ir anksčiau, nedrįsta kalbėti apie mokesčius ir pajamas. Matant augančias išlaidas gynybai, mokslui ir švietimui, galiu pasakyti, kad biudžeto išlaidos turėtų augti nuo 3 proc. iki 6 proc. BVP. Nemažai siurprizų matysime, galbūt kitų metų viduryje bus daroma mokesčių pertvarka“, – vertino G. Paluckas.

A. Sysas: programoje daug gražių žodžių, bet siūlymai nepadengti pinigais

LSDP frakcijos seniūnas Algirdas Sysas sakė, kad Vyriausybės programoje socialdemokratai pasigenda konkretumo.

„Gražių žodžių galima prirašyti daug, svarbiau – kaip pasieksime tikslus. Jei norima pasiekti tų tikslų, reikėtų didinti bent 5-6 proc. BVP augimo, o viso to programos finansinėje dalyje nėra“, – pažymėjo A. Sysas.

Parlamentaro teigimu, Vyriausybės programoje nėra kalbama apie minimalią algą, beveik nėra dėmesio socialiniam dialogui, profesinėms sąjungoms.

A. Sysas taip pat pažymėjo, kad, kalbant apie viešąjį sektorių, neužsimena apie sveikatos sistemos darbuotojų algų didinimą, neatsakoma, kaip bus finansuojami vaistų priemokos.

„Yra prirašyta labai daug reikalingų ir kilnių darbų, bet jie nepadengti pinigais“, – vertino A. Sysas.V.

Targamadzė: programos švietimo dalyje trūksta aiškumo

Socialdemokratų frakcijos narė prof. habil. dr. Vilija Targamadzė teigia, kad iš pirmo žvilgsnio vertininant Vyriausybės programą, ji lyg ir teisinga: identifikuojamos problemos, sėkmės kriterijai ir siekiniai, minimi projektai.

Visgi, politikės teigimu, analizuojant Vyriausybės programą atidžiau, paaiškėja, kad dokumentui trūksta aiškumo, taip pat tinkamų instrumentų įvardintiems užmojams įgyvendinti.

V. Targamadzė taip pat pastebi, kad programoje apeinamas valstybinių ir privačių mokyklų klausimas, o idėja steigti Tūkstantmečio mokyklas – diskutuotina.

Nors, politikės teigimu, idėja mažinti ugdymo rezultatų atskirtį regionuose ir miestuose yra gera, tačiau ji kelia klausimą, ar nebus pamirštos įprastos mokyklos.

„Visi vaikai iš rajonų ir iš miestų nesueis į tą Tūkstantmečio gimnaziją. Taip, tai gali būti kaip pavyzdiniai centrai ir panašiai, bet klausimas, ar tai kaip tik nedidins atskirties, nes tada bus didžiausios pajėgos sutrauktos į tūkstantmečio mokyklas, o kaip bus su kitomis mokyklomis?“ – klausia V. Targamadzė.

Seimo narė taip pat atkreipia dėmesį ir į Vyriausybės programos švietimo srityje iškeltus sėkmės rodiklius, kuriuos numatyta pasiekti iki 2024 metų.

Ji stebisi, kodėl dokumente nurodomi vos keturi sėkmės rodikliai. Pasak V. Targamadzės, dokumente turėtų būti nustatomi ne tik kiekybiniai, tačiau ir kokybiniai sėkmės kriterijai, kuriais kadencijos pabaigoje galima būtų pamatuoti programos įgyvendinimą.

„Daug kur nėra pasakyta, iš kokios į kokią poziciją bus judama ir kaip tai bus vertinama“, – minėjo V. Targamadzė.

J. Sabatauskas: programos teisingumo dalis – nuvilianti

LSDP frakcijos narys J. Sabatauskas, vertindamas Vyriausybės programos teisingumo dalį, sakė, kad ji yra nuvilianti.

„Jeigu kitose dalyse galime matyti kažkokius aiškesnius siūlymus, sprendimus, tai rašydami teisingumo dalį jos kūrėjai nepervargo – visa teisingumo dalis yra deklaratyvi, iš esmės atliepianti Konstitucijoje jau seniai įtvirtintus principus ar pakartojama aksioma apie būtinybę suvienodinti mūsų teisę su Europos teise. Skirtingai nei teigia būsima ministrė tai nėra koncentracija į turinį, tai yra turinio stoka“, – vertina J. Sabatauskas.

Pasak J. Sabatausko, turinio, idėjų ir sprendimų stoką programos dalyje dėl teisingumo, jos rengėjai bando maskuoti  šiuo metu itin madingomis sąvokomis – skaitmenizavimas, nuotolinis darbas ir panašiai.

„Norisi priminti Vyriausybei, kad teismo posėdžiai jau yra vieši, bylos skaitmenizuotos. Kaip esmines sistemos problemas spręstų posėdžių transliacijos internetu ar panašaus tipo siūlymai – visiškai neaišku“, – spaudos konferencijoje vertino J. Sabatauskas.

Socialdemokratas Vyriausybės programoje taip pat pasigenda anksčiau valdančiųjų visuomenei duotų pažadų.

„Kur dingo teiginiai apie Stambulo konvencijos ratifikavimą? Viso to nėra arba duoti pažadai yra pakišami po bendrais siekiais, taip pasiliekant galimybę atsitraukti nuo rinkėjams duotų įsipareigojimų“, – mano jis.

Apskritai, kalbant apie taktinę dalį, pasak J. Sabatausko, galima daryti išvadą, kad koalicija kažko nori, tačiau kaip to sieks, net bendrais bruožais nėra aišku.

„Matyt jie galvoja taip: pasitvirtinkime, o paskui sieksime tartis su ekspertais, kaip tai padaryti. Vizija remiasi į tai, kad tik dabar valdantieji sės galvoti, tarsis, analizuos dėl savo siūlymų. Norisi pabrėžti, kad stojant prie valstybės vairo krizės metu, privalu turėti aiškiais idėjas ir žinias, vien konstatuoti, kad analizuosi ir pasitarsi  – nepakanka“, – komentavo J. Sabatauskas.

 


Dar niekas nepaliko komentarų.

Komentuoti

Žinutė