EP plenarinėje sesijoje: apie moterų pensijas, vaikų skurdą, sanglaudos politikos perspektyvas, Europos strateginių investicijų fondą ir kitas aktualijas

Birželio 12-15 d. Strasbūre įvyko Europos Parlamento plenarinė sesija, kurioje buvo svarstomos Europos Sąjungos aktualijos ir priimti atitinkami sprendimai.

Pirmiausia norėčiau išskirti pranešimą dėl moterų pensijų, kurį parengė  moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas. Esu įsitikinusi, kad siekiame spręsti daugeliui  moterų aktualią problemą. Juk  moterys gauna vidutiniškai 38,3 proc. mažesnes pensijas už vyrus ir šis skirtumas pastaraisiais metais padidėjo  kas antroje valstybėje. Pagrindinės priežastys -  dažniausiai moterys uždirba mažiau už vyrus, dirba laikinus darbus ir priverstos palikti darbo rinką dėl įsipareigojimų šeimai.

 Mes paprašėme Komisijos  parengti strategiją vyrų ir moterų pensijų skirtumui panaikinti. Būtina įgyvendinti  vienodo atlygio už tą patį darbą principą, skatinti moteris ilgiau išlikti darbo rinkoje bei taikyti „priežiūros kreditus“, kurie kompensuotų karjeros pertraukas dėl šeimos narių priežiūros. Taip pat reikia skatinti vyrus naudotis tėvystės ir vaiko priežiūros atostogomis,  didinti valstybių investicijas į vaikų priežiūrą ir kitas vaikams skirtas paslaugas. Tai tik dalis mūsų pasiūlytų priemonių, kurias turėtų įvertinti Komisija ir valstybės narės.

Diskusijoje dėl vaikų skurdo mažinimo išsakiau S&D frakcijos poziciją. Pažymėjau, jog šioje svarbioje srityje padaryta per maža pažanga – vis dar apie 25 mln. vaikų patiria skurdo grėsmę. Todėl būtina ne tik geriau įgyvendinti Komisijos rekomendacijas dėl investicijų į vaikus, bet ir parengti naujas priemones. Viena iš jų galėtų būti vaiko garantija, kuri užtikrintų vaikams tinkamą mitybą, gyvenimo sąlygas, išsilavinimą ir sveikatos apsaugą.

Svarstėme, kaip veikia prieš pusantrų metų įsteigtas Europos strateginių investicijų fondas. Šis fondas turėjo sumažinti didelį investicijų trūkumą Europoje, kuris siekia mažiausiai 200–300 mlrd. eurų per metus. Pirmuosius fondo gyvavimo metus reikėtų vertinti gerai, tačiau yra ir nemažai tobulintinų sričių, dėl kurių pateikėme atitinkamus siūlymus. Su Europos strateginių investicijų fondu aktyviau turėtų bendradarbiauti ir Lietuvos verslas.

Rezoliucijoje dėl ES sanglaudos politikos perspektyvų po 2020 metų  mes pažymėjome, kad regioniniai ir socialiniai skirtumai ES išlieka dar pakankamai dideli. Todėl būtina šiai politikai ir po 2020 m. skirti pakankamai lėšų, supaprastinti jos valdymą, stiprinti ES struktūrinių ir kitų fondų sąveiką, taip pat derinti sanglaudos ir konkurencingumo politiką.

Rezoliucijoje dėl interneto platformų ir bendrosios skaitmeninės rinkos pasiūlėme parengti interneto platformų atsakomybės gaires. Būtina geriau apsaugoti interneto platformų naudotojų duomenis, aiškiau informuoti apie jų tvarkymo sąlygas, taip pat suteikti naudotojams galimybę pranešti apie netikras naujienas pačioje platformoje bei neteisėtų prekių platinimą.

Pateikėme siūlymus dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimo žemės ūkyje, transporte, pastatų ir atliekų srityse. Lietuvai numatyta pareiga šių dujų emisiją iki 2030 m. sumažinti 9 proc. palyginti su 2005 m. lygiu.

Patvirtinome  ES valstybių, kurių miestai 2020-2033 metais taps Europos kultūros sostinėmis. 2022 m. šia sostine bus Kaunas. Šiemet Europos kultūros sostinės yra Danijos miestas Orhusas ir Pafas Kipre.

Sesijoje taip pat svarstėme pasirengimą Vadovų tarybai,  JAV sprendimą trauktis iš klimato kaitos susitarimo, energetinio efektyvumo ženklinimo, dalijimosi ekonomikos,  mokslinių tyrimų programos „Horizontas 2020“ išlaidų efektyvumo, tarpvalstybinio įmonių susijungimo ir skaidymo bei kitas aktualijas.

Europos Parlamento Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pirmininkė

Vilija Blinkevičiūtė


Dar niekas nepaliko komentarų.

Komentuoti

Žinutė