J. Olekas: pirmaisiais metais Europos Parlamente pavyko kai ką nuveikti

Prabėgo pirmieji metai, kaip dirbu Jūsų išrinktu Europos Parlamento (EP) nariu. Neslėpsiu, kad šie metai man tiek profesiškai, tiek asmeniškai buvo pilni naujų iššūkių ir pokyčių. Nors užsienio politika po darbo septyniose Lietuvos Vyriausybėse nebuvo naujas dalykas, bet nauja perspektyva – atstovauti ne tik Lietuvos, bet visos Europos piliečiams – buvo nauja. Džiaugiuosi, kad pavyko išlaikyti artimą ryšį su Jumis – Lietuvos žmonėmis, turėjome galimybes susitikti ne tik čia Briuselyje, kur kviečiau vizituotojų grupes iš Lietuvos pamatyti EP kasdienybę, bet taip pat ir mano organizuotose konferencijose tiek Briuselyje, tiek Lietuvoje.

Pirmieji metai prabėgo labai greitai, o kiekvienos savaitės skrydžiai į Briuselį ar Strasbūrą bei atgal į Lietuvą tapo nauju gyvenimo ritmu. Tiesa, nors ir laiko šeimai ar laisvalaikiui liko daug mažiau, nors ir dienos prasideda su aušra ir baigiasi saulei seniai nusileidus, kai ką pavyko nuveikti.

Šie metai buvo pilni iššūkių visai Europai – užklupusi COVID-19 pandemija paaštrino socialinę, ekonominę ir sveikatos krizes, su kuriomis kovoti Europos Sąjungos (ES) mastu turėjome nedelsdami. Taip pat, prieš mūsų akis ir daugiametė ES finansinė perspektyva, kuri apibrėš kaip atrodys ateinančių 7 metų ES biudžetas. Per šią kadenciją toliau dirbau Sveikatos politikos temomis, siekiame, kad nedelsiant suteiktume prioritetą kovai su vėžiu, retomis ligomis ir iš esmės stiprintume visų ES piliečių sveikatą.

Pirmaisiais metais dalyvavau 1829-iuose balsavimuose Europos Parlamento plenarinėse sesijose, uždaviau 16 rašytinių klausimų Europos Komisijai, 14 kartų kreipiausi į kolegas EP narius plenarinių posėdžių metu ir parengiau 44 detalius paaiškinimus dėl balsavimų.

Žemės ūkis

Nors žemės ūkis ir kaimo plėtros politika man nebuvo nauja sritis, bet darbas šiame komitete atvėrė visai naujas perspektyvas. Per pirmuosius darbo metus turėjau galimybę parengti Europos Parlamento nuomonę dėl ES veiksmų saugant pasaulio miškus. Šiame dokumente suderinome senųjų vertingųjų miškų išsaugojimą ir efektyvų miškų valdymą valant, kertant ir atsodinant, apibrėžėme žemės ūkio miškininkystės sąvoką. Taip pat, teikiau įvairias pataisas svarstomiems dokumentams. Dėmesį skyriau Bendrosios žemės ūkio politikos pereinamajam laikotarpiui, siūlant per du metus išlyginti tiesiogines išmokas žemdirbiams. Mūsų SD grupėje siūliau pataisas dėl BŽŪP strateginių planų reglamento dėl aktyvaus ūkininko sąvokos, siekiant pusiausvyros remiant „tikruosius“ ūkininkus, ir drauge sudarant sąlygas ūkininkams užsiimti kita papildoma veikla. Taip pat teikiau pataisas dėl Europos miškų strategijos, pabrėžiant tvaraus ir efektyvaus miškų valdymo svarbą, o teiktose pataisose dėl EP nuomonės dėl žaliojo kurso finansavimo, akcentavau papildomo biudžeto skyrimą žemės ūkiui įgyvendinant naujus reikalavimus, svaresnės paramos ūkininkams. EP plenarinėse sesijose kreipiausi į kolegas dėl tiesioginių išmokų ES ūkininkams išlyginimo, dėl taisyklių užtikrinimo transportuojant gyvūnus Europoje bei augalų patentavimo, pabrėžiant selekcijos svarbą.

Prasidėjus COVID-19 pandemijai darbai nesustojo. Organizavau du nuotoliniu būdu vykusius Žemės naudojimo ir maisto politikos intergrupės renginius – diskusijas su Europos Komisaru F. Timmermans, ir su Žemės ūkio generalinio direktorato vadovu W. Burtscher. Metų eigoje taip pat susitikau su žemės ūkio sektoriaus atstovais. Su Žemės ūkio rūmų nariais aptarėme Bendrosios žemės ūkio politikos reformą, su Lietuvos jaunaisiais ūkininkais pradėjome iniciatyvas jaunimo prieigai prie žemės palengvinti. Su Lietuvos kailinių žvėrelių augintojų organizacija aptarėme kailių sektoriaus svarbą, o su Lietuvos daržovių augintojų organizacijos atstovais – pagalbos priemones. Susitikime su kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias” atstovais aptarėme kooperacijos skatinimo būtinybę. Dažnai susitinku su smulkiais ūkininkais, kurių problemoms skiriame ypatingą dėmesį.

Veiksmai dėl COVID-19

Naujasis dešimtmetis prasidėjo visiems netikėtai. Visą pasaulį užklupusi COVID-19 pandemija privertė ne tik nedelsiant užtikrinti visiems teisingą ir gyvybiškai reikalingą visuomenės sveikatos apsaugą, bet ir susimąstyti apie tai, kaip veikia mūsų socialinės apsaugos sistemos. Virusas Europoje tapo puikia proga iškilti populistiniams lyderiams, kas kovą su iškilusiomis sveikatos, ekonomine bei socialine krizėmis pavertė tik dar sudėtingesne.

Europos Sąjunga tapo lyderė pasaulyje, pažabojant ne tik viruso plitimą, bet ir su juo susijusias pasekmes. Ėmėmės ryžtingų veiksmų Europos Sąjungos visuomenės sveikatos sektoriams sustiprinti ir socialiniam bei ekonominiam protrūkio poveikiui sumažinti. Telkiame visas turimas priemones, kad padėtume valstybėms narėms koordinuoti nacionalinius atsakomuosius veiksmus. Taip pat teikiame objektyvią informaciją apie viruso plitimą ir veiksmingas pastangas jį stabdyti. Žvelgdami į tolimesnius veiksmus privalome užtikrinti, kad pasirodžius COVID-19 vakcinai nesusidurtume su dar viena problema – jos trūkumu. Mokslininkai teigia, kad geriausiu atveju vakcinai pasirodžius 2021-ųjų vasarą, maksimalus galimas dozių skaičius sieks 8 milijardus. Turint omenyje, kad vakcinaciją bus reikalinga pakartoti bent 2 kartus, maksimalus paskiepytų žmonių skaičius galės siekti 4 milijardus. O tai išryškina bėdą, jog daugiau nei 3,8 milijardo žmonių negalės prieiti prie vakcinos.

Taip pat, siekiant paskatinti Europos atsigavimą, apsaugoti gyvybes, pragyvenimo šaltinius ir darbo vietas, siūlome 2,4 trln. EUR vertės ekonomikos gaivinimo planą, pagrįstą tvirtu ir šiuolaikišku ES biudžetu tvaresnei ir teisingesnei Europai.

Galiausiai, ėmiausi asmeninės iniciatyvos ir Europos Parlamente pradėjau burti europarlamentarų grupę už stipresnę ES sveikatą. Turime gerai išmokti šios krizės pamokas ir artėjančioje Europos ateities konferencijoje koncentruotis į visuomenės sveikatos stiprinimą bei dalies kompetencijų sveikatos srityje perdavimą Europos Sąjungai.

Lietuvos prioritetai

Jau kurį laiką Europos lyderiai, šalių – narių vadovai, Europos Parlamentas bei Komisija diskutuoja, kaip turėtų atrodyti ilgametis Europos Sąjungos biudžetas 2021-2027. Nesutarimų, žinoma, kilo daug, ypatingai po COVID-19 sukeltos krizės ir reikalingų priimti sprendimų. Europos Vadovų Tarybai pasiekus susitarimą dėl ilgamečio biudžeto projekto turime jam pritarti Europos Parlamente. Mūsų – Socialistų ir Demokratų – pastangomis, pavyko išsaugoti ne tik gyvybiškai svarbias ES programas, bet ir užtikrinti, kad sveikatai būtų skirtas tinkamas finansavimas ir dėmesys.

Apmaudu, kad kai kurioms šalims – narėms vis turime priminti apie Europos Sąjungos solidarumo principą. COVID-19 kiekvienai šaliai – narei smogė skirtinga jėga, tad labiau nukentėjusių šalių piliečiams padėti privalome, tai mūsų pareiga ir atsakomybė.

Taip pat, didelį dėmesį skyriau ir esamų prioritetų išlaikymui ir biudžeto didinimui kitose perspektyvoje – Erasmus+ programa aukštojo mokslo mobilumui, tiesioginių išmokų išlyginimas ūkininkams ir Bendroji žemės ūkio politika, tolimesniam darbų tęsimui RailBaltica projekte ir daugeliui kitų.

Taip pat, didelio dėmesio sulaukė ir Mobilumo paketas, kuris buvo patvirtintas šiais metais. Siekėme užtikrinti, kad naujos mobilumo taisyklės Europoje padėtų ir tarnautų tiek vairuotojams, tiek vežėjams. Rasti trapų balansą tarp vairuotojų ir jų darbdavių buvo ypatingai sudėtinga, bet kokiu atveju visuomet laikėmės pozicijos, kad privalu užtikrinti padorias gyvenimo ir socialinės apsaugos sąlygas vairuotojams, bet taip pat užtikrinti, kad sąžiningai veikiančios vežėjų įmonės galėtų ir toliau sklandžiai tęsti savo veiklą.

Sveikatos politika

Kaip medikų bendruomenės narys ir gydytojas pagal profesiją, nuo sveikatos apsaugos politikos nenutolau. Europos Parlamente aktyviai organizavau konferencijas apie psichikos sveikatą, vėžį ir užkrečiamas ligas. Lietuvoje – apie Europos Komisijos ambiciją pažaboti vėžį ir Lietuvos kryptį šioje kovoje. Įvykusių renginių metu diskutavome ne tik apie vėžio ir retų ligų problematiką, bet taip pat ir apie Europos Sąjungos sveikatos stiprinimą. Deja, šiuo metu sveikatos politika vis dar yra maža dalis integruotos politikos kitose, didžiosiose ES politikos srityse. Atkakliai siekiu, kad sveikata pati taptų politikos sritimi ir ES galėtų vaidinti svarbesnę rolę jos formavime.

Mokslininkai, akademikai ir specialistai teigia, kad stipresnis koordinavimas ir ES kompetencijų sustiprinimas sveikatos politikos srityje ne tik užtikrintų geresnę sveikatos apsaugos kokybę visiems ES piliečiams, bet, taip pat, būtų pigiau, nei kiekvienos šalies sukurta sveikatos apsaugos sistema.

Būtent dėl šių priežasčių Europos Parlamente subūriau europarlamentarų iš 14 šalių grupę „Už stipresnę sveikatą Europos Sąjungoje“, su kuriais siekiame, kad visuomenės sveikatos apsauga taptų stipresnė visoje ES, o dalį kompetencijų šalys – narės galėtų perduoti koordinuoti Europos Sąjungai.

Su įkurta grupe kreipėmės į Europos Tarybą bei Europos Komisiją, prašydami šioms diskusijoms suteikti ypatingą dėmesį artėjančios Europos ateities konferencijos perspektyvoje, o vykstančių konsultacijų metu pradėti ES sutarčių keitimo iniciatyvą, perduodant dalį sveikatos apsaugos politikos kompetencijų Europos Sąjungai.

Galiausiai, rimtą dėmesį skyriau ne tik fizinei, bet ir psichinei sveikatai. Organizuotų renginių ar diskusijų EP metu akcentavau šios sveikatos apsaugos srities svarbą ir tinkamo dėmesio poreikį. Deja, bet Europos Komisijos programoje sveikata minima tik keliose vietose. Žinoma, būdamas medicinos bendruomenės nariu, džiaugiuosi didelėmis ambicijomis visos Sąjungos mastu kovoti su vėžiu, šio ryžto reikėjo jau ilgą laiką.

Su pilna ataskaita kviečiu susipažinti www.olekas.eu/pirmimetai


Dar niekas nepaliko komentarų.

Komentuoti

Žinutė