Šeštadienį Pabartupio kaime (Kauno r.) vyko renginys, kuriame kariniais elementais papildyta kultūrine programa buvo paminėtos Juozo Lukšos-Daumanto žūties 70-osios metinės.
Kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono Garbės sargybos kuopos kariai atliko pagarbos ceremonijas. Karo istorijos klubai „Grenadieriai“ ir „Partizanai” surengė inscenizaciją ir pagal liudininkų atsiminimus atkūrė paskutinį J.Lukšos ir jo bendražygių mūšį.
Gimnazistai skaitė Nijolės Bražėnaitės ir J. Lukšos laiškų ištraukas, partizanų dainas traukė Generolo J. Žemačio Lietuvos karo akademijos choras „Kariūnas“, bardas Romas Naidzinavičiaus, Agnė Sabulytė, Aistė Bružaitė, kiti atlikėjai.
Renginyje dalyvavo prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo pirmininkės pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšys, Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.
Prezidentas G. Nausėda tvirtino, kad J. Lukša-Daumantas yra laisvės kovų simbolis, išskirtinė asmenybė, o jo idealai nepraranda aktualumo ir šiandien. Prezidentas sakė, kad mūsų pareiga – ieškoti J. Lukšos-Daumanto ir kitų žuvusių ir iki šiol nerastų partizanų palaikų.
V. Makūnas pabrėžė, kad puoselėjant J. Lukšos atminimą išskirtinis vaidmuo tenka Garliavos J. Lukšos vardo gimnazijai, kurios direktorius Vidmantas Vitkauskas dar 1994 metais kartu su mokiniais rinko istorinę medžiagą ir įkūrė muziejų.
Meras minėjo ir kitus su pakaune susijusius laisvės kovotojus: buvusį tarpukario Lietuvos vidaus reikalų ministrą Kazimierą Skučą, Laisvės armijos vadą Kazį Veverskį, iš Kluoniškių kaimo kilusį partizanų vadą Vytautą Balsį ir daugelį kitų iškilių asmenybių. „Jie yra patriotizmo pavyzdys mums visiems, o ypač jaunimui“, – tvirtino V. Makūnas.
Renginio puošmena tapo Lietuvos kariuomenės parašiutininkų pasirodymas: kariai su išskleistomis istorinėmis vėliavomis iš dangaus nusileido į greta esantį lauką.
Atminimo renginį J. Lukšai organizavo Lietuvos kariuomenė kartu su Kauno rajono savivaldybe ir Garliavos J. Lukšos gimnazija.
Seimas 2021-uosius yra paskelbęs J. Lukšos-Daumanto metais. J. Lukša, turėjęs Skirmanto ir Daumanto slapyvardžius, buvo vienas iš pokario Lietuvos partizanų vadų, kelis kartus prasiveržęs į Vakarus perduoti žinią apie kovojančią Lietuvą. Žuvo patekęs į pasalą per susišaudymą Pabartupio kaime, 1951 metų rugsėjį. Partizano palaikai iki šiol nerasti.
