Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, trečiadienį dalyvaudamas konferencijoje „Verslas 2016“, pristatė kitų metų Vyriausybės ekonominės politikos prioritetų kryptis, kurias nustatyti leidžia ir jau atlikti darbai – kaip pamatas joms brėžti.
„Kalbėdamas apie ekonominės politikos prioritetus, negaliu aplenkti energetikos. Tai – vienas esminių mūsų valstybės ekonominio-socialinio saugumo bei stabilumo garantų. Ryškus Vyriausybės nueito kelio ženklas – Europoje pavyzdine tapusi suskystintųjų gamtinių dujų terminalo statyba, beveik metais anksčiau, nei buvo numatyta, iki regioninio magistralinio vamzdyno nutiesta svarbi terminalo dujų tiekimo jungtis, baigiamos tiesti elektros jungtys su Lenkija ir Švedija. Tai nauji Lietuvos nepriklausomybės – energetinio savarankiškumo istorijos etapai ir Rusijos sumažėjusios energetinės įtakos Baltijos regione simboliai“, – sakė premjeras.
Kaip pažymėjo Vyriausybės vadovas, energijos kainos yra bazinė ekonomikos konkurencingumo dedamoji, nuo kurio priklauso tvarus augimas. Todėl ateinančiais metais bus tęsiama po 2012 metų pradėta sisteminė energetikos sektoriaus pertvarka – mažinamos viešuosius interesus atitinkančios paslaugos (VIAP) ir didinamas sektoriaus efektyvumas. „Per dvejus metus mums pavyko elektros kainą sumažinti apie 13 procentų, o šilumos kainas – apie 20 procentų. Galime palyginti: 2011–2013 metais elektros kaina buitiniams vartotojams augo 10 procentų, o vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina nuo 2010 iki 2012 m. pašoko net 25 procentais“, – vardijo Ministras Pirmininkas. – Kitais metais bus pereinama į antrą šilumos ūkio pertvarkos etapą. Prasidės biokuro kogeneracinių elektrinių – bene didžiausių per pastaruosius 20 metų energetikos objektų – statyba Vilniuje ir Kaune. Pradėjus joms veikti, dar labiau atpigs šilumos kaina vartotojams“.
Vyriausybės vadovas akcentavo, kad 2016 metų biudžeto projekte įkomponuoti fiskalinės politikos instrumentai, skatinantys ūkio augimą. Veikiama ne tik per įvairios veiklos finansavimą – investicijas į transporto, energetikos infrastruktūrą – be Europos fondų pinigų, tam numatoma skirti ir 1,230 mlrd. eurų valstybės lėšų. „Kartu numatomos priemonės vidaus pramonės gyvybingumui didinti, kaip atsvara sumažėjusiam eksportui ar dėl laikino nusilpimo. Taigi stiprinsime vidaus rinką, auginsime vidaus paklausą, bet tai nepažeis tvaraus augimo ir euro zonai taikomos išlaidų ribojimo taisyklės“, – kalbėjo premjeras.
Siekiant mažinti mokestinę naštą mažiausias pajamas gaunantiems asmenims ir formuoti apmokestinimo progresyvumą, nuo 2016 metų 34 eurais (nuo 166 iki 200 eurų) didinamas maksimalus mėnesinis neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD). O fiksuotas papildomas neapmokestinamųjų pajamų dydis (PNPD) už kiekvieną vaiką šeimoje išaugs dvigubai (nuo 60 eurų iki 120 eurų). Kitos priemonės – ūkio realijas atitinkanti didesnė minimali mėnesinė alga ir atlyginimų didinimas tam tikruose sektoriuose. Pasak premjero, visos trys priemonės turi sinerginę įtaką – didina žmonių perkamąją galią, kuri savo ruožtu skatina vietos verslo plėtrą.
„Kad tai įgyvendintume, 2016 metų biudžeto projekte numatytos nemažos sumos darbo užmokesčiui didinti. Kaip jau buvo skelbta, nuo metų pradžios minimali mėnesinė alga augs iki 350 eurų, kultūros ir meno darbuotojų atlyginimai didės vidutiniškai 71 euru (papildomai skiriama beveik 12 mln. eurų). Numatoma gerinti karių tarnybos apmokėjimo sąlygos – tam planuojama išleisti beveik 12 mln. eurų. Vidaus tarnybos statuto ir naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatoms įgyvendinti numatyta skirti po 11 mln. eurų“, – vardijo Vyriausybės vadovas.
Kaip pažymėjo premjeras, Vyriausybė toliau tęs pradėtas ilgalaikes programas, kurios neša ekonominę sėkmę.