“Kiaušiniais ar pomidorais į mane niekas nesvaidė. Vis dėlto per savo politinę karjerą netekau dvejų akinių, dilgėlių puokščių per veidą taip pat teko paragauti”, – Raudondvario dvare vykusioje istorinėje konferencijoje su jam būdingu humoru kalbėjo Lietuvos seimų veteranas Česlovas Juršėnas.
Į Kulautuvos vidurinės mokyklos direktoriaus Algirdo Navicko iniciatyva surengtą konferenciją, skirtą Lietuvos parlamentarizmo raidai, rinkosi istorijos mokytojai ir vyresniųjų klasių mokiniai.
Renginio dalyvius sveikinęs Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pasidžiaugė turtinga krašto praeitimi: čia rezidavo žymūs Lietuvos didikai, aktyviai veikė šviesuoliai, kūrę Lietuvos parlamentarizmo istoriją – Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signatarai Pranas Dovydaitis ir Jonas Vailokaitis. Vis dar aktyviai visuomeninėje veikloje dalyvauja Kovo 11-osios Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras, raudondvariškis Leonas Milčius.
Didelio susidomėjimo susilaukė Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos direktoriaus Vidmanto Vitkausko pranešimas apie Kauno rajono savivaldybės tarybos veiklą nuo Nepriklausomybės atkūrimo iki mūsų dienų.
Savo patirtimi taip pat dalijosi Kauno rajoną Seime atstovaujantys politikai Raminta Popovienė ir Antanas Nesteckis.
Geriausiu parlamentarizmo specialistu laikomas Č. Juršėnas apžvelgė Lietuvos seimų istoriją nuo 1920 m. Steigiamojo seimo iki mūsų laikų. Jis pabrėžė, kad demokratinėje visuomenėje itin svarbus dalykas – gebėjimas susitarti.
Šešis kartus išrinktas į Seimą Č. Juršėnas – gyva lietuviškojo parlamentarizmo istorija. Triskart jam teko būti Seimo Pirmininku, dukart pirmuoju pavaduotoju, keliskart pavaduotoju. Politikas niekada neslėpė savo biografijos faktų, neišsižadėjo pažiūrų. Jis visuomet pabrėžia: „Turėjau nuomonę, bet nebuvau disidentas.”
Č. Juršėnas – vienintelis asmeniškai atsiprašęs už kompartijos sovietiniais metais padarytą žalą Lietuvos žmonėms. Kairiųjų pažiūrų politiką už pakantumą, atvirumą ir profesionalumą gerbė ne tik saviškiai, bet ir oponentai.
Politikos senbuvis pasakojo, kad dirbti parlamente, viešai kalbėti, greitai reaguoti į situacijas jam padėjo ilgametė žurnalisto patirtis.
Iš aktyvios politinės veiklos pasitraukęs signataras džiaugiasi gerėjančia Lietuvos politine kultūra. Kartu jis prisiminė Nepriklausomybės atkūrimo laikotarpį, kai kultūringai diskutuoti ir pasiekti susitarimus būdavo kur kas sunkiau.
1992 metais Č.Juršėnui per mitingus buvo sudaužyti dveji akiniai: vieni Vilniuje, kiti – Alytuje. “Kartą Alytuje, į kurį pakviesti atvykome kartu su amžinatilsį Kazimieru Antanavičiumi, turėjome nemalonumų. Publika, kuriai mes nepatikome, sustojo ant laiptų ir neįleido į vidų. K.Antanavičius prasmuko, o man reikėjo pakovoti. Saugojau švarką, bet kažkas griebė akinius ir sutrypė juos kojomis”, – pasakojo Č. Juršėnas.
Parlamento mohikanas nedvejoja, kad politikoje reikia užleisti vietą jaunesniems. „Išėjau ne todėl, kad nepatiko, bet todėl, kad reikia. Geriau savo kojomis, pakelta galva išeiti, o ne kojomis į priekį“, – šypsojosi Č.Juršėnas, pridurdamas, kad bendravimas su jaunimu jį įkvepia.
Buvęs Seimo pirmininkas gyrė Raudondvario gimnazijos mokinės Lauros Bakšytės pranešimą.
Nepriklausomoje Lietuvoje gimusi Laura teigė matanti ne tik demokratijos privalumus, bet ir šešėlines puses. Vis dėlto mergina tvirtino, kad jos karta vienareikšmiškai palaiko laisvę ir demokratijos vertybes: atvirumą, laisvą judėjimą, multikultūriškumą, galimybes atskleisti save. „Laisvė yra ne vienadienis, bet nenutrūkstamas procesas, todėl mūsų karta yra pasiryžusi ją apginti“, – patikino gimnazistė.
