Lietuva padarė didelę pažangą spręsdama kurčiųjų piliečių problemas, tačiau vis dar ribojamos žmonių su tokia negalia galimybės įsidarbinti, tinkamai nėra išspręstas pagalbos telefono 112 prieinamumas, debatų ir politinės reklamos vertimas į gestų kalbą, prieinamumas rinkimų dieną.
Į tai atkreipė dėmesį tarptautinės konferencijos, skirtos Lietuvos kurčiųjų draugijos 80-mečiui pažymėti, dalyviai.
Konferenciją moderavusi Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime narė Raminta Popovienė pabrėžė, kad socialinė integracija ir dalyvavimas viešuose ir visuomeniniuose renginiuose kurtiesiems tebėra iššūkis: lietuvių kalbos gestų vertimas – retenybė, o televizijos ekranai, kuriuose galėtų būti matomas vertimas – taip pat. Socialiniai darbuotojai gestų kalbos taip pat nemoka, kvalifikuotų vertėjų trūksta, tad klausos negalią turintiems žmonėms socialinės paslaugos, kurios teikiamos savivaldybėse, ne visada prieinamos.
Darbdaviai, neturėdami tinkamos informacijos, lig šiol vengia priimti klausos negalią turintį žmogų į darbą, nerimauja, ar toks žmogus tikrai gebės dirbti. Kita vertus, pasak R. Popovienės, vis daugiau jaunų žmonių, turinčių klausos sutrikimų, siekia aukštojo mokslo – daugelis dėstytojų nebijo ir netingi ieškoti kitokių informacijos perteikimo ir atsiskaitymo formų.
Konferencijos dalyviai priminė, kad pagrindinės kurčiųjų žmonių teisės ir laisvės yra įtvirtintos 2006-ųjų gruodžio 13 d. įsigaliojusioje Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijoje. Joje rašoma: „Bet kokio asmens diskriminacija dėl jo neįgalumo yra žmogaus prigimtinio orumo ir vertės sumenkinimas.“ Taip pat Konvencijoje teigiama, kad neįgaliesiems turi būti užtikrintas jų laisvių ir teisių įgyvendinimas. Jiems turi būti sudaryta galimybė reikšti savo valią šalies gyvenimo klausimais.
Klausos sutrikimas yra viena dažniausiai pasitaikančių negalių. Apie 15 % pasaulio gyventojų klausa daugiau ar mažiau sutrikusi, o tai – 800 milijonų žmonių. Lietuvos kurčiųjų draugijos duomenimis, Lietuvoje gyvena apie 40 tūkst. asmenų, turinčių didesnį ar mažesnį klausos sutrikimą. 2014 metų pabaigoje asmenų turinčių klausos negalią skaičius siekė daugiau nei 5,8 tūkst. Lyginant su ankstesniais metais šis skaičius po truputį mažėja.
Konferencijoje dalyvavo 4 užsienio organizacijų – Pasaulinės kurčiųjų federacijos (WFD), Europos kurčiųjų asociacijos (EUD), Europos kurčiųjų jaunimo asociacijos (EUDY), Europos Gestų kalbos vertėjų forumo (EFSLI) – atstovai. Užsienio specialistai pristatė savo pranešimus, po kurių Lietuvos valstybinių institucijų ir organizacijų atstovai kvietė diskutuoti kokias gerąsias patirtis galima įdiegti Lietuvoje.
