V. Blinkevičiūtė. Kad geriau derėtų profesinis, asmeninis ir šeimos gyvenimas

Dirbančiųjų profesinio, asmeninio ir šeimos gyvenimo suderinimas yra svarbus Europos Sąjungos politinės darbotvarkės klausimas. Senėjančiai Europai būtina skatinti gimstamumą, didinti užimtumą bei užtikrinti reikiamą vyresnio amžiaus žmonių priežiūrą. Tai svarbu ir kiekvienam iš mūsų, kuris planuoja savo šeimos pagausėjimą ir profesinės karjeros perspektyvas, ieško savo kūdikiui tinkamo vaikų darželio, prieinamų  ir kokybiškų slaugos bei globos paslaugų neįgaliam ar senyvam šeimos nariui, derina su darbdaviu tinkamiausią  atostogų laiką bei darbo sąlygas  ir pan.

Daugiausia problemų patiria moterys, kurioms tradiciškai tenka pagrindinis rūpestis vaikais ir kitais šeimos nariais. Dėl to jos turi mažiau galimybių pilnavertiškai dirbti.  Moterų užimtumas Europos Sąjungoje net 11,6 proc. mažesnis už vyrų, nors jų išsilavinimas beveik 9 proc. aukštesnis. Dėl nepakankamo moterų užimtumo Europos Sąjunga kasmet netenka apie 370 milijardų eurų. Palankesnės sąlygos derinti darbą ir asmeninį gyvenimą skatintų tėvus  daugiau dėmesio skirti savo  šeimai bei skatintų gimstamumą.

Šią savaitę Europos Parlamento užimtumo ir socialinių reikalų bei moterų teisių ir lyčių lygybės komitetai pritarė mano rengtam pranešimui, kuriame pateikiami siūlymai dėl profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai palankių darbo rinkos sąlygų kūrimo.

Mes prašome Europos Komisiją  pateikti konkrečius siūlymus, kaip iš esmės pagerinti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą. Manome, kad būtina atnaujinti atitinkamus Europos Sąjungos teisės aktus, kurie nustatytų minimalias garantijas nėštumo ir gimdymo, vaiko priežiūros atostogoms bei nėščių ir neseniai pagimdžiusių moterų teisių apsaugai. Taip pat siūlome įteisinti ir apmokamas atostogas tėvams. Tai būtų viena iš priemonių, kuri skatintų tolygesnį atsakomybės už vaikų priežiūrą pasidalinimą šeimoje. Lietuvos tėvai jau turi šią galimybę ir noriai ja naudojasi. Esu įsitikinusi, jog, atsižvelgiant į pastarųjų metų demografines ir darbo rinkos tendencijas, didėjančią migraciją bei siekius didinti  darbo santykių lankstumą, šios garantijos yra būtinos.

Kita vertus, žmonės prižiūri ne tik vaikus, bet ir senyvus, sergančius ar neįgalius artimuosius. Dėl to jiems dažnai tenka atsisakyti darbo. Žinoma, priežiūrą galima patikėti specialistams, tačiau jų paslaugos ne visada yra prieinamos. Siūlome parengti teisės aktą, kuris įteisintų tokių šeimos narių priežiūros atostogas, po kurių dirbantieji galėtų sugrįžti į darbą, o priežiūros atostogų metu būtų išsaugotos socialinės garantijos.

Taigi, darbą ir įsipareigojimus šeimai būtų lengviau derinti, jei turėtume pakankamai prieinamų, kokybiškų ir įperkamų vaikų ir kitų priklausomų asmenų priežiūros paslaugų. Deja, bet Europos Sąjungoje ir Lietuvoje jų vis dar trūksta. Per krizę taikytos griežto taupymo priemonės dar labiau padidino šią stoką. Kol kas sunkiai sekasi įgyvendinti Barselonoje užsibrėžtą tikslą – užtikrinti, kad priežiūros ir ugdymo paslaugas gautų ne mažiau 90 proc. vaikų nuo trejų metų iki mokyklinio amžiaus ir 33 proc. vaikų iki trejų metų amžiaus. Mes raginame valstybes nares daugiau investuoti į šią sritį, geriau panaudojant ir Europos Sąjungos biudžeto lėšas bei teikti paskatas darbdaviams prisidėti prie priežiūros sąnaudų kompensavimo.

Būtinos papildomos priemonės, kad dirbantieji nebūtų diskriminuojami dėl jų šeimyninės padėties. Deja, dažnai darbdaviai nenoriai priima darbuotojus, kurie turi mažų vaikų ar planuoja šeimos padidėjimą. Todėl  gerai vertinu Lietuvos darbo kodekso projekte  įteisintą draudimą diskriminuoti ketinimo turėti vaikų pagrindu ir atskirą straipsnį dėl darbuotojo šeimyninių įsipareigojimų gerbimo, kuris įpareigoja darbdavį imtis priemonių padėti šeimas turintiems darbuotojams. Tikiuosi, kad didėjant mūsų verslo socialinei atsakomybei, šios nuostatos  neliks vien popieriuje. O Europos Parlamentas ir toliau sieks gerinti europiečių profesinio, asmeninio ir šeimos gyvenimo darną.


Dar niekas nepaliko komentarų.

Komentuoti

Žinutė