Šiuolaikiniame pasaulyje neretai jaučiame pasireiškiantį abejingą bei biurokratinį požiūrį į kitokius žmones ir jų problemas. Tai tarsi suskaldo mus visus į atskiras dalis, kurios nebendrauja tarpusavyje, siekdamos ieškoti galimų bendravimo ir bendradarbiavimo būdų. Įvairios visuomenės grupės, kaip neįgalieji, bedarbiai išgyvena socialinę atskirtį. Šiai problemai spręsti reikalingas tarpinstitucinis bendradarbiavimas, o svarbiausia jautrus ir atsakingas požiūris. Ne išimtis ir Lietuvos kurčiųjų bendruomenė – tai socialinė visuomenės grupė, kurią Lietuvoje sudaro 6 tūkst. kurčiųjų ir 40 tūkst. mažesnį ar didesnį klausos sutrikimą turinčių asmenų. Tai bendruomenė, kurios dauguma narių bendrauja gimtąja lietuvių gestų kalba, kuri Lietuvoje oficialiai pripažinta 1995 m.
2016 m. paskutinįjį rugsėjo sekmadienį, kartu su Pasaulio kurčiųjų bendruomene minėsime 65 – ąjį, jubiliejinį kartą, kai Pasaulio kurčiųjų federacija siekdama spręsti kurčiųjų integracijos problemas visame pasaulyje, paskelbė šią dieną Tarptautine kurčiųjų diena. Lietuvoje seniai siekiama išspręsti kurčiųjų integracijos į visuomenę problemas, kylančias dėl informacijos prieinamumo lietuvių gestų kalba per nacionalinę Lietuvos televiziją, dėl bendrojo pagalbos telefono numerio 112 prieinamumo, dėl lietuvių gestų kalbos vertėjų ir kurčiųjų organizacijose dirbančių asmeninių asistentų skaičiaus trūkumo ir kitas, aktualias kurtiesiems problemas. Kiekvieną kartą kyla klausimas: o ką MES padarėme, kad Lietuvos kurčiųjų bendruomenės problemos būtų sprendžiamos? Ką galime padaryti? Ką galime pakeisti? Tapdama Lietuvos Respublikos Seimo nare supratau, kad šias problemas reikia spręsti ne tik ypatingomis progomis, bet kiekvieną dieną, siekiant nuoseklaus darbo, kuris vestų teigiamų pokyčių link.
MES: Lietuvos kurčiųjų draugija, Lietuvos savivaldybių asociacija, Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacija nusprendėme imtis dar vienos iniciatyvos – tai įgyvendinti projektą „Vienybėje – stiprybė: MES ir klausos negalią turintis žmogus“. Šio projekto tikslas: tarpinstitucinis bendradarbiavimas, siekiant sudaryti galimybes klausos negalią turintiems asmenims aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Siekdami atkreipti visuomenės, atsakingų institucijų dėmesį į dažnai nepastebimą negalią – klausos sutrikimus, projekto įgyvendinimo metu atskleisime būdus ir galimybes, kaip padėti kurtiems ir neprigirdintiems tapti lygiaverčiais visuomenės nariais, ieškosime socialinio dialogo, glaudesnių ryšių su valstybinėmis ir savivaldos institucijomis. Projekte numatyta organizuoti konferencijas įvairiose savivaldybėse kartu su kurčiųjų organizacijomis, talkinant gestų kalbos vertėjams. Konferencijų metu sieksime atskleisti, kas yra kurčias žmogus, kam reikalinga gestų kalba, kokie socialinių ir kitų paslaugų kurčiųjų poreikiai, stengsimės paneigti mitus apie klausos negalią turinčius žmones. Diskutuosime apie problemas, kylančias konkrečioje savivaldybėje, užtikrinant klausos negalią turinčių žmonių teises ir poreikius. Į renginius kviesime savivaldybių administracijos atstovus, seniūnus, socialinius darbuotojus ir jų padėjėjus, bendruomenių centrų pirmininkus, ugdymo įstaigų atstovus, kultūros centrų darbuotojus, bibliotekininkus, gydymo įstaigų, policijos, nevyriausybinių organizacijų atstovus, kurčiųjų bendruomenės narius ir visus, kam rūpi tokios problemos.
Organizuodami tokių konferencijų ciklus, norime atkreipti valdžios institucijų ir savivaldybių administracijų dėmesį į socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėse projektų finansavimą, kuriais siekiama užtikrinti socialinės reabilitacijos paslaugų prieinamumą klausos negalią turintiems asmenims. 2016 metams iš pateiktų 36 projektų tik 26 savivaldybės skyrė finansavimą kurčiųjų organizacijų projektams, o 10 projektų buvo atmesti. Tai izoliuoja klausos negalią turinčius asmenis nuo paslaugų prieinamumo tose savivaldybėje, kur neskirtas finansavimas, nes pagal konkurso nuostatus, paslaugos teikiamos tik tos savivaldybės negalią turintiems asmenims. Keliamas retorinis klausimas: ar reikia laukti skaudžios nelaimės, kad socialinės ar socialinės reabilitacijos paslaugos taptų prieinamos ir kurtiesiems bei asmenims, turintiems kitokias negalias? Projekto rezultatus apibendrinsime rugsėjo mėnesį, tarptautinės kurčiųjų savaitės metu. Savaitės renginius rengs Lietuvos kurčiųjų draugija.
MES tikime, kad tokie projektai ir informacijos sklaida gali prisidėti prie geresnės kurčiųjų integracijos į visuomenę. MES tikime, kad vienybėje – stiprybė, todėl tik susitelkę ir veikdami išvien, galime keisti esamą situaciją Lietuvoje į žymiai geresnę. Kviečiu įvairias organizacijas, bendruomenes bei pavienius žmones siūlyti iniciatyvas, idėjas, ką MES, visi kartu, galėtume daugiau nuveikti šioje srityje.
Raminta Popovienė